Miestas, kontroliavęs įėjimą į Egiptą Nilo vakarinės atšakos žiotyse, šimtmečius dominavo šioje srityje – iki tol, kol Aleksandras Didysis 331 m. pr.m.e netoliese įkūrė Aleksandriją.
Keli žemės drebėjimai ir potvynio bangos sunaikino miestą kartu su didele Nilo deltos teritorija, ir Heraklionas buvo iš naujo atrastas tik 2001 m. – Abu Qir įlankoje netoli Aleksandrijos, dabar antro pagal dydį Egipto miesto.
Karinis laivas, kurį atrado Egipto ir Prancūzijos tyrėjai, vadovaujami Europos povandeninės archeologijos instituto (IEASM), nuskendo, kai antrajame amžiuje prieš mūsų erą sugriuvo garsioji Amono šventykla, prie kurios jis buvo prisišvartavęs.
Preliminarus tyrimas rodo, kad 25 metrų plokščiadugnio laivo korpusas su irklais ir didele bure buvo pastatytas pagal klasikinę tradiciją ir turėjo senovės Egipto konstrukcijos bruožų, praneša ministerija.
Kitoje miesto dalyje tyrėjai atrado didelės graikiškų kapinių liekanas, datuojamas pirmaisiais IV a. pr.m.e metais.
„Šis atradimas puikiai iliustruoja graikų pirklių, gyvenusių tame mieste, buvimą“, – sako mokslininkai ir priduria, kad graikams buvo leista ten įsikurti vėlyvųjų faraonų dinastijų valdymo metu.
„Netoli didžiulės Amono šventyklos jie pastatė savo šventoves. Šios buvo sunaikinti tuo pačiu metu, ir jų liekanos aptiktos susimaišiusios su Egipto šventyklos liekanomis“, – teigiama pranešime.
Parengta pagal „CNN Travel“.
