„Didžiuojamės lietuviais mokslininkais, inovatoriais, ypač biotechnologijų, lazerių, informacinių technologijų, robotikos, medicinos ir kitose srityse. Esame šalis, mėgstanti mokytis ir mokyti, viena pirmųjų prisijaukinti naujoves įvairiose srityse. Turime puikių universitetų, siūlančių tiksliųjų mokslų studijas, padedame kuriantiems inovatyvius startuolių verslus, sprendžiančius žmonių problemas. Ir šiose srityse matematikos, fizikos žinios yra vienos svarbiausių. Bet turime ieškoti būdų stiprinti savo mokinių žinias tiksliųjų mokslų srityje, nes tai labai svarbu ne tik pačių mokinių, bet ir visos šalies ateičiai“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Olimpiados užduočių rengimo komandai vadovauja Vilniaus universiteto profesorius Edmundas Kuokštis. Jam talkina būrys geriausių Lietuvos fizikų, tarp kurių – ir Elvinas Ribinskas, 2016 m. Šveicarijoje vykusioje tarptautinėje olimpiadoje pelnęs aukso medalį, KTU mokslininkai.
„Manau, kad šiais metais paruošėme šiuolaikišką, įdomią, bet išties rimtą eksperimentinę užduotį, todėl įdomu, kaip jauniesiems pasaulio fizikams seksis ją atlikti. Mums smagu, kad turime nemažai jaunų fizikos mokslininkų, kurie nori prisidėti prie šio įvykio ir turi idėjų. Kai kurios temos Olimpiadose tapo labai madingomis pastaraisiais metais, pavyzdžiui, tamsioji energija, juodosios skylės. Mes jų vengėme“, – apie pasirengimą Olimpiadai pasakojo prof. E. Kuokštis.
Pasak jo, kasmet geriausiai tarptautinėse olimpiadose pasirodo vis tos pačios šalys: Kinija, Rusija, Pietryčių Azijos atstovai. Tai lemia tiek šių šalių švietimo sistemos specifika, didelis dėmesys tiksliesiems mokslams, tiek mokinių noras bet kokia kaina laimėti kuo daugiau medalių.
„Olimpiadų dalyviai neretai įstoja į geriausius universitetus, ypač lengvai tie, kurie ką nors laimi tarptautinėse olimpiadose“, – teigė VU fizikos profesorius.
Lietuva savo geriausių jaunųjų fizikų komandas į Tarptautines fizikos olimpiadas siunčia nuo 1992 m. Du lietuviai yra laimėję aukso medalius: 2013 m. tai pavyko Daumantui Kavoliui, o 2016 m. – Elvinui Ribinskui. Šiais metais lietuvių delegacijoje – 5 mokiniai, tarp kurių ir viena mergina Monika Šadauskaitė. Komandai pasiruožti padeda Dr. Vytautas Jakštas ir VU mokslininkė Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė.
Nors dar visai neseniai tikėtasi Olimpiadą, kurią globoja Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, surengti gyvai Vilniuje ir priimti beveik 90 šalių delegacijas, besitęsiant pandemijai, dedamos visos pastangos, kad savaitę vyksiantis nuotolinis renginys būtų ne mažiau įdomus. Organizatorių, savanorių, užduočių rengėjų komandą sudaro iš viso apie 180 žmonių.
„Moksleiviai fizikos užduotis spręs dvi dienas, o likusiu metu jiems pasiūlysime virtualius turus po Lietuvą, Nobelio premijos laureato, šveicaro Didier Queloz, VU fizikos mokslininkų paskaitas, kviesime į tautinių šokių, šaltibarščių gamybos dirbtuves, lietuviško kino filmo peržiūrą ir protmūšius. Žinoma, labiausiai bus laukiama Olimpiados uždarymo ceremonijos liepos 24 d., kurioje ir paaiškės geriausiai pasirodžiusieji moksleiviai, medalių laimėtojai“, – pasakojo Gediminas Beresnevičius, Olimpiados Organizacinio komiteto vadovas, Lietuvos neformaliojo mokinių švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų skyriaus vedėjas.
Tikimasi, kad ši tarptautinė olimpiada, prie kurios organizavimo prisideda ir Vilniaus miesto savivaldybė, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos atstovybė Rusijoje, VU fondas, paskatins labiau domėtis fizika ir Lietuvos mokinius. Tuo tikslu pernai šalies mokiniams vyko su fizika ir šia Olimpiada susiję mažesni renginiai.
