Vyresnysis policijos pareigūnas teigė, kad 11 iš žuvusiųjų buvo žmonės, perkūnijos metu prie populiaraus Ambero (arba Amero) forto bokšto (turistų traukos objekto vakarinėje Radžastano valstijoje) fotografavo asmenukes.
Dar mažiausiai devyni žmonės žuvo ir dar beveik 20 buvo sužeistų per pavienius žaibo smūgius visoje Radžastano valstijoje. Dar 18 žmonių žaibas pražudė sekmadienį šiaurinėje Utar Pradešo valstijoje – pranešama, kad dauguma tuo metu dirbo fermose.
Vasaros musonų sezonas Indijoje tęsiasi nuo kiekvienų metų birželio iki rugsėjo ir pasižymi gausiais krituliais bei drėgme. Kai drėgmės lygis padidėja, o žemės paviršiaus temperatūra būna aukšta, tai sukuria idealias sąlygas perkūnijos debesims – pavyzdžiui, liūtiniems kamuoliniams debesims (lot Cumulonimbus).
Kai Žemės paviršius yra karštas, jis sušildo orą ir sukuria į viršų kylantį šilto oro srautą. Kai oras kyla per atmosferą, jis atvėsta ir suformuoja debesį. Galiausiai tai gali suformuoti ir „ledinį“ debesį, kurio temperatūra yra žemesnė už vandens užšalimo ir vandens garai jame virsta ledu. Kai šiltas oras ir toliau kyla iš apačios, tai sukelia mažų ledo kristalų trintį vienas į kitą, o tai savo ruožtu – elektrinį krūvį debesyje: debesies apačioje susidaro neigiamas krūvis, o viršuje – teigiamas. Kai teigiami ir neigiami krūviai susikaupia pakankamai dideli, susidaro greitas elektros išlydis, kurį pritraukia Žemė arba kiti debesys.
Žaibas Indijoje visada buvo neatskiriamas musonų sezono bruožas, tačiau panašu, kad šis reiškinys pastaruoju metu tampa vis dažnesniu, intensyvesniu ir mirtinesniu. Pagal Indijos nacionalinės nelaimių valdymo tarnybos statistiką, kurią cituoja „Hindustan Times“, nuo 2004 m. Indijoje kasmet užfiksuojama 2000 žmonių mirčių, kurių priežastis – žaibas. Šis skaičius beveik dvigubai viršija septintojo dešimtmečio pabaigoje fiksuotų metinių mirčių dėl šios pačios priežasties skaičių.
Vis labiau akivaizdu, kad šis perkūnijų skaičiaus pakilimas yra glaudžiai susijęs su pasaulio klimato krize. Dėl klimato pokyčių ne tik aukščiau kyla temperatūra, bet šiluma taip pat padeda išgarinti daugiau vandens iš vandenynų bei ežerų – ir patekti jam į Žemės atmosferą. Šiltesnė atmosfera taip pat gali sulaikyti daugiau drėgmės – ir visa tai yra idealios aplinkybės žaibams ir perkūnijoms.
„Pastaraisiais metais žymiai padidėjo tiek paviršiaus temperatūra, tiek drėgmės lygis. Urbanizacija, dėl kurios prarandama medžių sukuriama danga, taip pat prisideda prie paviršiaus temperatūros kilimo. Manome, kad šie du veiksniai daugiausia prisidėjo prie žaibavimų padažnėjimo. Mirčių nuo žaibo padaugėjimas gali būti dėl to, kad daugiau žmonių būna lauke ir galbūt pastaraisiais metais yra paveikiami žaibo“, – „ Hindustan Times“ sakė Indijos tropinės meteorologijos instituto„ Thunderstorm Dynamics „projekto direktorius SD Pawaras.
Parengta pagal „IFL Science“.
