Laišką jis parašė ant popieriaus rašomąja mašinėle, pagaminta „Remington“. Bendrovė pasigavo naujovę – spausdinimo mašinėlių gamybą, bet pavykdavo parduoti vos vieną kitą. Tada viena mašinėlė buvo padovanota rašytojui Samueliui Clemensui, žinomam slapyvardžiu Markas Twainas, ir jo reklama padėjo verslui.
1866-aisiais išradėjas Peteris Mitterhoferis Austrijos imperatoriui Francui Jozefui pateikė naujos rašomosios mašinėlės modelį. Bet projektas liko dulkėti valdininkų stalčiuose, kol su juo atsitiktinai susipažino kitas žymus išradėjas amerikietis Christopheris Sholesas. Jis modelį patobulino – sukūrė klaviatūros raidžių pavyzdį, pavadintą pagal antrosios eilės pirmąsias 6 klavišo raides: QWERTY. Ją matome ir dabartinių kompiuterių klaviatūroje.
Pirmosios spausdinimo mašinėlės turėjo kitokią raidžių išsidėstymo tvarką – DVORAK. Ji leido greičiau spausdinti tekstą, palyginti su dabartiniu QWERTY. Bet jomis spausdinančios panelės pyškindavo taip greitai, kad kai kurių raidžių svirtelės – tarp jų dažnai anglų kalboje vartojamų th ir nd deriniai – kabindavosi ir kliūdavo viena už kitos, todėl mašinėlės lūždavo.
Rašomosios mašinėlės XX a. 8-ajame dešimtmetyje pasiekė aukso amžių. Dar po dešimties metų jas ėmė stumti patobulintos spausdinimo mašinėlės su atminties kortelėmis, o rašomųjų mašinėlių erą baigė atsiradę kompiuteriai.
Lietuviškos rašomosios mašinėlės išdėstymas yra QWERTY išdėstymo nedidelė modifikacija, vadinama ĄŽERTY. Panašų raidžių išdėstymą AZERTY turi belgai ir prancūzai. Šis išdėstymas atsirado tarpukario Lietuvoje. Tada mūsų šalį pasiekė technikos naujovės: elektros lemputės, baterijos, siuvamosios mašinos, dviračiai, rašomosios mašinėlės. „Moderniškas šių dienų žmogus jau neberašo plunksna, bet tik specialia kabinetine-kelionine rašomąja mašinėle „Erika“, – skelbė reklama 1939 m. gegužės 15 d. laikraštyje „XX amžius“.
Svarbiausias Lietuvos istorijoje XX amžiaus dokumentas – Vasario 16-osios Aktas – taip pat buvo išspausdintas rašomąja mašinėle.
Istorikas Raimundas Klimavičius knygoje „Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė. Vasario 16-osios Akto pėdsakais“ rašė: „Tekstą spausdino šiam darbui neįgudęs žmogus. Apie tai byloja nelygiai atspausdintos, dešiniojoje lapo pusėje į viršų kylančios eilutės, dispozicinėje formulėje praleistas žodis „kaipo“, daug rašybos ir spausdinimo klaidų bei taisymų (...) vietoj „Lietuvos Taryba“ – „Lietuvos Tyraba“. Manoma, kad tekstas išspausdintas privačia rašomąja mašinėle „Continental“. Tokią Vilniuje turėjo ir signataras Donatas Malinauskas.
