Marilyn Monroe yra pasakiusi: „Nežinau, kas išrado aukštakulnius, bet moterys jam yra daug skolingos.“
Apavą paaukštintu kulnu galima matyti jau senovės Egipto sienų tapyboje. Senovės Graikijoje ir Romoje sandalus su medinėmis ar kamštinėmis platformomis dažniausiai avėjo aktoriai.
Dabartinių aukštakulnių pirmtakais galima laikyti atviras medines klumpes su kulniukais, kurias viduramžiais avėjo ir vyrai, ir moterys. Tiesa, į šias klumpes buvo kišama ne basa, bet brangiais nepraktiškais bateliais apauta koja. Juos mediniai aukštakulniai turėjo saugoti nuo purvo.
XVI a. aukštakulnius batus, kad koja neišslystų iš balno kilpos, avėjo jojikai. Jie buvo panašūs į šiuolaikinių žokėjų batus, o kulniukas buvo maždaug 3–4 cm aukščio.
Beje, aukštakulniai batai buvo išrasti ne moterims, o vyrams. XVI a. Europos karaliai jais avėjo norėdami pavaldiniams pademonstruoti savo viršenybę. Liudvikas XIV avėjo batus ypač aukštu kulnu, nes pats buvo žemo ūgio.
To meto moterims batai su kulnais buvo draudžiami. Iki pat XVII a. Prancūzijoje veikė įstatymai, draudžiantys „gundyti“ vyrus aukštakulniais bateliais. Vėliau įstatymai švelnėjo – moterims jau buvo leidžiama avėti aukštakulnius, bet ne aukštesniu nei 10 cm kulnu.
XX a. pradžioje, Holivudo aušros metais, išpopuliarėjo batai-laiveliai aukšta pakulne. Vadinamieji holivudiniai laiveliai iki šių dienų yra nepakeičiamas kino žvaigždės įvaizdžio atributas.
Po Antrojo pasaulinio karo prancūzų dizaineris Christianas Dioras grąžino į madą neįtikėtinai moterišką figūrą išryškinančias sukneles, o su jomis ir elegantiškus batelius aukštu kulniuku. Bendradarbiaudamas su „Dior“ mados namais dizaineris Roger Vivier 1954 m. sumanė batelius su plonyčiais 7–8 cm aukščio kulniukais. Atrodė, kad jais avėdamos damos neliečia žemės. Bet už tai tenka sumokėti – ne tik pinigais, bet ir sveikata. Jei moteris kasdien avės aukštakulnius, skausmai, tegul po dešimties ar penkiolikos metų, primins ant grožio aukuro paaukotą kojų sveikatą.
Lietuvoje bateliai aukšta pakulne įsitvirtino XVIII a. Mus pasiekusios Vakarų Europos mados diktavo tiek moterų apavo siluetus, tiek formas ar naudojamas medžiagas. Avėdavo aukštakulniais jau ne tik kilmingos damos – atlaidams, vestuvėms arba kitai didesnei šventei juos, kad ir vieną porą visam gyvenimui, stengėsi įsigyti ir valstietės.
