Pirmosios pastangos skleisti informaciją kilo dar senovės Romoje: Gajus Julijus Cezaris (gyveno 100–44 m. prieš Kristų) įsakė viešai skelbti naujienas. Taip atsirado „Senato žinios“ („Acta senatus“) apie senato veiklą ir „Kasdienės Romos žmonių žinios“ („Act a diurna populi romani“) apie kasdienį Romos imperijos žmonių gyvenimą. Tekstai būdavo užrašomi, įrėžiami specialiose lentose ar įspaudžiami molyje ar gipse.
Pasaulinė laikraščių asociacija pirmuoju pasaulio laikraščiu pripažino Johanno Carolaus „Relation aller Furnemmen und gedenckwurdigen Historien“, išėjusį 1605-aisiais Strasbūre vokiečių kalba. Tais pačiais metais Antverpene pradėtas leisti „Nieuwe Tijdingen“. Vėliau keli laikraščiai pasirodė Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Jie buvo spausdinami ant vieno lapo ir tik ant vienos jo pusės, bet išeidavo kas savaitę. Pradėti leisti ir dienraščiai – pirmasis 1650 m. Leipcige.
1814 m. laikraštį „The Times“, nuo 1785 m. einantį Londone, pradėjo spausdinti garu varomos mašinos. Šiuos metus galima laikyti dabartinio laikraščio atsiradimo data.
Iki pat XIX a. vidurio laikraščių leidyba nebuvo masinė – tiražai buvo nedideli, laikraščiai brangūs, turinys rimtas, nedaug skelbimų. Pirmasis masinis laikraštis pasirodė 1833-iaisiais Niujorke – „New York Sun“. Jis ėmė skelbti daug vietinių žinių, istorijų, sensacingų įvykių ir pardavinėtas gatvėje už vieną centą. Masinės spaudos plitimą paskatino technologijų raida: rotacinis presas, cilindrinė spauda, popierius. Leidėjai ėmėsi spausdinti reklamą.
XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje Lietuvos miestus pradėjo pasiekti Vakarų Europoje leidžiami laikraščiai, o pirmasis laikraštis Lietuvos teritorijoje „Kurier Litewski“ išėjo 1760 m.
Pirmieji lietuviški laikraščiai išėjo 1849 m. – „Lietuvininkų prietelis“ Klaipėdoje ir „Keleivis“ Karaliaučiuje. Bet Rusijos caro valdžia po sukilimo 1864-aisiais uždraudė lietuviškus rašmenis.
1904 m. panaikinus spaudos draudimą pasirodė ir penkerius metus ėjo pirmasis lietuviškas dienraštis „Vilniaus žinios“. 1917 m. atgijus judėjimui už nepriklausomą Lietuvą vienas po kito vėl pradėjo eiti įvairių srovių lietuviški laikraščiai ir žurnalai. Pirmasis Vilniuje 1917 m. rugsėjo 6-ąją pasirodė tautininkų „Lietuvos aidas“, leidžiamas Antano Smetonos, redaguojamas Petro Klimo. Laikraštis ėjo tris kartus per savaitę iki 1919 m. sausio 1-osios. Jo puslapiuose 1918 m. vasarį nelegaliai paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
