720 km ilgio kabelis „North Sea Link“, kurio 716 km nutiesta po vandeniu, jungia Suldalo savivaldybę Skandinavijos šalies pietvakariuose ir Blaido miestą, esantį netoli Niukaslo.
Šia jungtimis Britanijos vėjo jėgainių elektra bus tiekiama Norvegijai, o ši galės tiekti hidroelektrinių energiją priešinga kryptimi. Jungties bandymai turėtų prasidėti spalio 1 dieną.
Apskaičiuota, kad šis projektas kainuos 1,5–2 mlrd. eurų.
„Kai Anglijoje pučia vėjas ir gaminama daug vėjo energijos, mes Norvegijoje galėsime pirkti pigią elektrą iš britų ir palikti vandenį mūsų užtvankose“, – sakė „Statnett“ projektų vadovas Thoras Andersas Nummedalas (Turas Andersas Numedalas).
„Kai vėjas silpnas ir Anglijoje susidaro didesnis elektros poreikis, juo savo ruožtu galės pirkti iš mūsų hidroelektrinių energiją“, – sakoma pareigūno pranešime.
Naujosios jungties galia – 1,4 gigavato.
Kabelis tiesiamas vienu metu dviem kryptimis – iš Britanijos ir Norvegijos. Jos abi buvo sujungtos vėlai pirmadienį.
Įgyvendinant projektą teko išspręsti virtinę techninių iššūkių – pavyzdžiui, teko pastatyti specialią baržą, kad kabelį būtų galima kloti vieno Norvegijos ežero dugnu, taip pat išgręžti 2,3 km ilgio tunelį.
„Tai svarbus JK ir Norvegijos bendradarbiavimas, siekiant kiek įmanoma geriau išnaudoti mūsų bendrus atsinaujinančių šaltinių energijos išteklius“, – sakė šio projekto direktorius Britanijos elektros tinklų įmonėje „National Grid“ Nigelas Williamsas.
„National Grid“ ir „Statnett“ valdo po 50 proc. „North Sea Link“ akcijų.
Naujasis kabelis atėmė ilgiausiojo titulą iš 623 km ilgio jungties „Nordlink“, užbaigtos tik praeitą mėnesį ir sujungusios Norvegiją su Vokietija. Tik 516 km „Nordlink“ kabelio yra nutiesta po vandeniu.
Jungtinė Karalystė jau turi elektros jungčių su Prancūzija, Belgija, Nyderlandais ir Airija. Taip pat planuojama nutiesti 765 km ilgio kabelį, sujungsiantį Angliją ir Daniją; 621 km šios jungties bus po vandeniu.
