Charlesas D.B. Kingas buvo 17-asis Liberijos prezidentas, valdęs šią Afrikos šalį nuo 1920-ųjų iki 1930-ųjų. Prezidentu tapo ekonomiškai labai sunkiu metu, šalį kaustant ekonominei krizei. Jau 1921 metais jis buvo JAV, kur prašė paskolos.
C.D.B. Kingas buvo reformos šalininkas, bet jo populiarumui visada kenkė prasta ekonominė šalies padėtis. 1926 metais jis pasirašė leidimą nuomoti žemę „Firestone Rubber Company“, kuri tapo natūralios gumos eksportuotoja. Tačiau šis sprendimas vaisius atnešė tik 1934 metais (ir vis tiek buvo pakankamai kontroversiškas), todėl 1927-aisiais Kingo perrinkimo galimybės atrodė labai ribotos. Tuo metu prezidentas Kingas aktyviai stengėsi įsilieti į tarptautinę bendruomenę, o spauda jį dažniau aprašinėdavo ne kaip labai gerą, bet kaip labai stilingą lyderį.
1927 metais Thomasas Faulkneris metė rimtą iššūkį C.D.B. Kingui. Sunku pasakyti, ar jis turėjo pranašumą (nes apkausos tais laikais buvo retos ir neišsamios), bet tikimybė, kad T.Faulkneris laimės, nebuvo maža. Tačiau jis pralaimėjo.
Už C.D.B. Kingą balsavo apie 243 tūkstančiai žmonių, už T.Faulknerį – 9 tūkstančiai. Kitaip tariant, tuometinis prezidentas laimėjo santykiu 96 proc. prieš 4. Bet ne viskas taip paprasta.
Tuo metu Liberijoje buvo mažiau nei 15 tūkstančių registruotų rinkėjų. O kaip pažymima oficialiuose rezultatuose, C.D.B. Kingas gavo 243 tūkstančius balsų. Štai dėl to šie rinkimai pateko į Guinnesso rekordų knygą, kaip labiausiai falsifikuoti. Tik C.D.B. kodėl Kingo aplinka taip pasielgė?
Na, Liberijoje tuo metu buvo daugiau žmonių – tiesiog ne visi buvo registruoti rinkėjai. C.D.B. Kingo administracija greičiausiai manė, kad sukčiaus ir T.Faulkneris, todėl laimėti būtina kuo didesne persvara, nes įrodyti, kuri balsų dalis yra netikra – neįmanoma. T.Faulkneris, matyt, nesukčiavo – arba sukčiavo gerokai kukliau.
C.D.B. Kingas prezidentu buvo iki 1930-ųjų metų, kai jam dėl vergovės skandalo teko pasitraukti. T.Faulkneris dalyvavo 1931-ųjų rinkimuose – bet ir juose pralaimėjo.
