Mokslininkai indą kartu su moneta rado po pastato, kuriuo naudojosi senovės amatininkai, grindimis.
„Puode buvo išnarstyta jauno viščiuko kaukolė ir apatinės galūnės“, – žurnale „Hesperia“ paskelbtame straipsnyje rašo Jeilio universiteto profesorė Jessica Lamont.
Tuo metu, maždaug 300 m. prieš mūsų erą, prakeiksmą sukūrę žmonės indą dar ir perdūrė didele geležine vinimi.
„Visas [indo] išorinis paviršius kadaise buvo padengti tekstu; čia buvo užrašyti 55 vardai, iš kurių dabar liko tik keli tuzinai nuotrupų, pavienių raidžių ir blyškūs rašymo priemonės potėpiai“, – rašo J.Lamont, pažymėdama, kad graikiškame tekste yra žodžių, gali reikšti „mes surišame“.
Tikėtina, kad vinis ir viščiuko kaulai prakeiksme vaidino svarbų vaidmenį. Vinys senoviniuose prakeiksmuose aptinkamos dažnai: buvo tikima, kad jos „turi slopinančią galią ir simboliškai imobilizuoja ar suvaržo [prakeiksmo] aukas“, – rašo mokslininkė.
Viščiukas buvo ne vyresnis nei 7 mėnesių, o žmonės, kūrę prakeiksmą, galbūt norėjo perleisti „viščiuko bejėgiškumą ir nesugebėjimą apsisaugoti“ žmonėms, kurių vardai buvo surašyti ant indo, teigia J.Lamont.
Viščiuko galvos ir blauzdų buvimas inde rodo, kad „nusisukdami ir perdurdami viščiuko galvą bei blauzdas, prakeiksmo kūrėjai siekė, kad aukos netektų galimybės naudotis atitinkamomis kūno dalimis“, – aiškina Jeilio mokslininkė.
„Ritualo struktūra priklauso Atėnų sujungimo prakeiksmų sričiai ir prakeiksmas buvo skirtas „surišti“ įvardytų asmenų fizinius bei kognityvius gebėjimus“, – teigia J.Lamont. Indas buvo padėtas šalia kelių laužų liekanų, kuriose rasta gyvūnų fragmentų – tai, pasak mokslininkės, galėjo reikšti bandymus dar sustiprinti prakeiksmo galią.
Kodėl buvo sukurtas toks prakeiksmas?
Rašysenos ant stiklainio stiliai rodo, kad vardus ant stiklainio rašė bent du asmenys, sako mokslininkė: „tai tikrai darė žmonės, gerai žinantys, kaip sukurti galingą prakeiksmą“.
Kodėl jie varginosi kurdami tokį įmantrų prakeiksmą, nėra aišku – tačiau tai galėjo būti susiję su teisine byla.
„Didelis vardų skaičius artėjantį teisminį svarstymą daro labiausiai tikėtinu scenarijumi“, – rašo J.Lamont, pažymėdama, kad „prakeiksmo kūrėjai galėjo surašyti visus įsivaizduojamus oponentus, įskaitant liudininkus, šeimas ir opozicijos šalininkus“.
Anot jos, tuo metu Atėnuose teismai buvo įprastas dalykas, ir jie smarkiai įelektrindavo bendruomenę.
Indo radimo vieta – amatininkų naudojamas pastatas – leidžia manyti, kad galėjo kilti ginčas dėl darbo vietos. „Prakeiksmą galėjo sukurti amatininkai, dirbantys tame pačiame pramoniniame pastate, galbūt prieš teismą dėl kokio nors konflikto, susijusio su darbo vietomis“, – mano mokslininkė.
Kita galimybė – kad prakeiksmas susijęs su prieš maždaug 2300 metų Atėnuose vykusiomis politinių galių kovomis. 323 metais prieš mūsų erą mirus Aleksandrui Didžiajam, jo imperija žlugo, o generolai ir valdininkai ėmė kovoti dėl valdžios.
Istoriniai įrašai rodo, kad kelios frakcijos tuo metu kovojo dėl Atėnų kontrolės. Tai buvo „laikotarpis, kurį kamavo apgultis, karas ir besikeičiančios politinės sąjungos“, – teigia istorikė.
Indas su prakeiksmu buvo iškastas 2006 m., o jo tyrimų ir ir šifravimo neseniai ėmėsi J.Lamont.
Parengta pagal „Live Science“.
