Mokslininkų komanda iš Carloso III universiteto Energetikos, aplinkosaugos ir technologinių tyrimų centro, Gregorio Maranon universitetinės ligoninės ir bioinžinerinės kompanijos „BioDan Group“ sukūrė spausdintuvą, pagaminantį pilnai funkcionuojančią žmogaus odą, kurią galima panaudoti pacientų transplantacijoms arba tyrimams, arba kosmetikos, chemijos ir farmacijos gaminių gamybai.
Mokslininkų teigimu, šis biospausdintuvas yra biomedicinos inžinerijos lūžis, kadangi pirmą kartą istorijoje naudojant 3D biospausdinimą buvo sukurtas gyvas žmogaus organas, skirtas komercinei rinkai. Atspausdinta oda visiškai atkartoja natūralią žmogaus odos struktūrą, susidedančią iš išorinio paviršiaus, antodžio, raginio sluoksnio, bei storesnio ir gilesnio sluoksnio. Storesnį odos sluoksnį sudaro fibroblastas, kuris žmogaus odoje gamina kolageną, suteikiantį elastiškumo ir mechaninio tvirtumo.
Vietoje kasečių bei spalvoto rašalo, naudojamų tradiciniame spausdinime, žmogaus odos gamyboje 3D biospausdinimo metu yra naudojamas biorašalas. Mokslininkas Juanas Francisco del Canizo iš Gregorio Maranon universitetinės ligoninės bei Komplutenso universiteto sako, kad iš esmės tai yra purkštukai, naudojantys biologinius komponentus.
Šių komponentų panaudojimo procesas yra sudėtingesnis nei įprastų medžiagų, kurios naudojamos 3D spausdinimo procese, taip pat sudėtinga išlaikyti gaminamos odos vientisumo autentiškumą. J.F. del Canizo sako, kad žinojimas kaip maišyti biologinius komponentus, kokiomis sąlygomis su jais dirbti, kad ląstelės ilgainiui nesusidėvėtų ir kaip teisingai laikyti gaminį yra esminiai šios sistemos kriterijai.
Biorašalai, kuriuos užpatentavo Energetikos, aplinkosaugos ir technologinių tyrimų centras, o licencijuoja kompanija „BioDan Group“, yra padedami ant spausdinimo lovelio, o visą procesą valdo kompiuteris, kuris užtikrina jų eiliškumą, kad būtų pagaminta oda.
Mokslininkai savo tyrimą aprašė ir publikavo leidinyje „Biofabrication“.
Anot mokslininkų, yra du būdai, kaip pagaminti odą medicininiam pritaikymui, tyrimams ar bandymams. Vienas – pagaminti alogeninę odą iš ląstelių atsargų, gaminant ją dideliais kiekiais pramoniniu būdu. Kitas – sukurti autologinę odą iš paties paciento ląstelių.
Pastarasis būdas leistų sukurti odą terapeutiniam naudojimui – pavyzdžiui, gydymui nuo sunkių nudegimų. Yra keli odos biospausdinimo privalumai – vietoje susintetintos ar gyvulinės kilmės odos, kurios įprastai yra naudojamos medicininiais tikslais, ši yra paremta žmogaus ląstelių ir komponentų pagrindu.
Kompanijos „BioDan Group“ vadovas Alfredo Brisacas sako, kad šis biospausdinimo metodas leidžia sugeneruoti odą standartinizuotu, automatiniu būdu – o toks procesas yra pigesnis nei gamyba rankiniu būdu. Įmonė specializuojasi regeneracinėje medicinoje ir komerciškai platina technologiją.
Mokslininkai mėgina gauti įvairių Europos reguliavimo agentūrų patvirtinimus, kad galėtų gaminamą odą naudoti pacientų su nudegimais ir odos problemomis persodinimo operacijose. Tokia oda taip pat gali būti naudojama farmacijos gaminiuose, kosmetikoje bei vartotojams skirtuose cheminiuose gaminiuose, kur dabartiniai teisės aktai reikalauja bandymų nenaudojant gyvūnų.
