Tarptautinėje kompanijoje „TransUnion Lithuania“ vyresniuoju programuotoju dirbantis Almantas Karpavičius visą savo laiką po darbo skiria tarptautinei IT specialistų bendruomenei, kurios nariams rengia nemokamas programavimo pamokas, dalinasi patirtimi ir padeda įveikti sudėtingus karjeros iššūkius. Šiemet Almanto vardas pasirodys ir ant naujos, tarptautinei auditorijai skirtos knygos apie programavim1 „C Sharp“ (C#) kalba.
„Kol kas apie šią knygą negaliu atskleisti daugiau informacijos – galiu tik pasakyti, kad ją rašau kartu su keletu kitų skirtinguose žemynuose gyvenančių autorių. Ši knyga, skirta tiems, kas nori išmokti programuoti C#, bus išleista dar šiemet“, – pasakoja Almantas Karpavičius.
26 m. programuotojas neslepia, kad rašyti knygą – sunkiau nei programinį kodą. Tačiau Almantas yra įsitikinęs, kad šis iššūkis suteiks jam dar daugiau patirties ir žinių, kuriomis jis pastaruosius 3 metus dalinasi su savo suburta 6000 pradedančiųjų programuotojų vienijančioje bendruomenėje specializuotoje „Discord“ platformoje bei kituose savo socialiniuose tinkluose.
Mintis kilo pakeliui į darbą
Į švietėjišką veiklą, iš kurios jis negauna finansinės naudos, Almantas pasinėrė, kai „nudegė“ savo pirmojoje darbovietėje.
„Baigęs studijas KTU, kaip pradedantysis programuotojas vienoje įmonėje dirbau pagal pelno sutartį. Buvau vienintelis programuotojas visoje komandoje, tad neturėjau mentoriaus, iš kurio galėčiau mokytis. Vienerius metus kūrėme žaidimą, tačiau iki galutinio produkto sukūrimo stadijos šio projekto įgyvendinti taip ir nepavyko. Tad likau be jokio atlygio. Ši skaudi patirtis pirmojoje darbovietėje man tapo nors ir sunkia, bet gera pamoka. Antroje darbovietėje sutikau žmonių, kurie man labai padėjo, tapo mano mokytojais. Kai čia įgijau patirties, tapau kitų pradedančiųjų kolegų mentoriumi. Džiaugiuosi, kad mano dabartinės darbovietės vadovai skatina ir pritaria šiai mano veiklai ir galiu jai skirti vieną valandą net ir darbo metu, ne tik laisvalaikiu“, – apie savo švietėjišką misiją pasakoja Almantas.
Programuotojo darbe, pasak Almanto, sunkiausia, kai esi vienas ir neturi su kuo pasitarti. Ši problema ypač aktuali nedidelėse komandose ar savarankiškai dirbantiems programuotojams. Programavimo mokymasis – tai socialus užsiėmimas ir savarankiškai, be bendruomenės palaikymo išmokti programuoti yra faktiškai neįmanoma.
„Vieną rytą važiuojant autobusu į darbą iš Birštono į Kauną, man kilo mintis, kad beveik 3 valandas, kurias kasdien praleidžiu kelionėje, galėčiau išnaudoti kur kas prasmingiau. Taip „Discord“ platformoje pradėjau burti bendruomenę, kuriai galėčiau būti naudingas, padėti rasti atsakymus į klausimus, kurių žmonės nedrįsta užduoti savo darbe. Ši platforma veikia panašiai, kaip populiari „Teams“ programa – čia užsiregistravę žmonės gali bendrauti gyvai arba raštu“, – pasakoja Almantas.
Dažniausiai šios bendruomenės nariai ieško atsakymų, kaip išspręsti įvairias su programavimu susijusias problemas, kiti – ieško atsakymų į tokius klausimus, kaip: ką daryti, jei darbdavys nenori pakelti algos, ar kaip parašyti tobulą CV. Jauniausiam bendruomenės nariui – vos 13, o vyriausiam – apie 60 metų. Daugiau kaip pusė Almanto mokinių – amerikiečiai, trečdalis – europiečiai, o likę – iš įvairiausių pasaulio kampelių.
Pasak Almanto, kuris prisipažįsta uždirbantis daugiau nei abu jo tėvai kartu sudėjus, programuotojų specialybė paklausi ir gerai apmokama visame pasaulyje. Pradedantysis IT specialistas darbą susiranda greičiau ir uždirba daugiau, nei daugelis kitų sričių praktikantų. Pastaruoju metu IT specialistų ieškantys darbdaviai dažnai net nereikalauja universiteto diplomo – jiems svarbiausia, kad darbuotojas išmanytų savo darbą. Todėl daugelis žmonių ryžtasi keisti savo profesiją ir pradeda mokytis programuoti nuo nulio.
„Naujų karjeros galimybių ieškančių žmonių yra nemažai ir tarp mano mokinių. Man yra tekę mokyti ir vieną 50 m. autistą, ir karate meistrą. Amžius ir gabumai – ne kliūtis kibti į naują sritį. Svarbiausia užsidegimas ir noras mokytis“, – įsitikinęs Almantas.
Nutarė padėti nemokamai
Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria norintieji išmokti programuoti – finansinės galimybės. Programavimo kursai įvairiose mokyklose ir akademijose kainuoja nuo 3 iki 10 tūkstančių eurų. Norėdamas suteikti šansą tiems, kas tokių finansinių galimybių neturi, Almantas nutarė organizuoti nemokamus programavimo kursus.
„Youtube kanale kiekvieną sekmadienį vedu 2 valandų trukmės nemokamus C# programavimo kursus, taip vadinamus „bootcamp“. Šie kursai truks mažiausiai pusmetį“, – pasakoja Almantas ir priduria, kad jo mokymuose dalyvauja daugiausia užsieniečiai – amerikiečiai, britai.
Išmokti ir gerai įvaldyti pirmąją programavimo kalbą, pasak Almanto, kai jau nebereikia „gūglinti, kaip ir ką daryt“i, užtrunka maždaug 1000 valandų – arba apie 3 metus, jei mokaisi universitete. Antrąją programavimo kalbą išmokti trunka greičiau ir žymiai lengviau.
„Java“ programavimo kalbą išmokau per savaitgalį, nes ji panaši į „C Sharp“, kurią jau mokėjau, be to, turėjau tam motyvaciją – gavau gerą darbo pasiūlymą“, – atskleidžia programuotojas.
Išmokyti programavimo kaip ir bet kurios užsienio kalbos, pasak Almanto, šiais laikais galima ir savarankiškai – tačiau be mokytojo, kuris padėtų susidaryti sistemingą mokymosi planą, tai padaryti gali būti sudėtinga.
„Galbūt tai skamba keistai, bet programavimas – labai socialus dalykas, reikalaujantis daug bendravimo. Tad bet kuris pradedantysis pirmiausia šias studijas turėtų pradėti ne nuo vadovėlių „kalimo“, o nuo mentoriaus ir bendruomenės paieškos. Pamokų pradedantieji gali rasti „Youtube“ Tim Correy, „The Coding Train“ kanaluose bei oficialioje kalbos kūrėjų dokumentacijoje . Tie, kurie jau yra šiek tiek pažengę ir ieško konkrečių atsakymų ar gilesnių žinių, neišsivers be bendraminčių įvairiose IT specialistų bendruomenėse. Pažengusieji daug naudingų žinių gali rasti ir žinomų programuotojų, tokių kaip Martin Fowler ar Mark Seeman tinklaraščiuose“, – įsitikinęs Almantas.
Kokią programavimo kalbą rinktis?
Vienas sudėtingiausių klausimų, kylančių norintiems išmokti programuoti – kokią programavimo kalbą pasirinkti, nes jų yra per 600. Pasak Almanto, vienas geriausių pasirinkimų pradedantiesiems – „C#“ programavimo kalba, kuri yra labai populiari ir plačiai pritaikoma, o ją įvaldžius nesunkiai galima išmokti ir „Java“.
„Lengviau pasirinkti tinkamiausią programavimo kalbą, jei žmogus žino, kas jį domina ir ką norėtų veikti išmokęs programuoti“, – sako Almantas ir pataria prieš pradedant naujas studijas atlikti nedidelį testą:
Vietines mobiliąsias programėles (Native app)
