Aleksandras Medvedevas kalaviją rado netoli Olštyno, šiaurės Lenkijoje, šalia metalinių makštų liekanų, diržo ir dviejų peilių, kurie turėjo būti pritvirtinti prie diržo, balandžio 22 d. pranešime spaudai pranešė vietos valdžios biuras.
„Toks radinys aptinkamas tik kartą per dešimtmečius“, – sakoma archeologų pranešime.
Nepaisant to, kad ginklas daugiau nei 600 metų praleido palaidotas po žeme, jo būklė yra gera, sako archeologijos entuziastas A.Medvedevas, padovanojęs radinius Žalgirio mūšio muziejui Olštyne.
Kalaviją turėjęs asmuo galėjo būti vienas iš maždaug 66 000 karių, susirėmusių Žalgirio mūšyje 1410 m. Liepos 15 d. Mūšis, vykęs netoli Lenkijos kaimų Stemarko (dar vadinamo Tannenbergu ar Stablaukiu), Grunvaldo ir Liudvigsdorfo, baigėsi Lietuvos ir Lenkijos pergale prieš Kryžiuočių ordino riterius, kurie buvo įkurti kryžiaus žygių į Šventąją žemę metu ir vėliau valdė tuometinę Prūsiją.
Kryžiuočių ordino riteriai dažnai vykdydavo į mūšius prieš savo nekrikštus kaimynus, įskaitant Lietuvos kunigaikštystę. Bet tada Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila atsivertė į katalikybę, vedė Lenkijos karalienės titulą turinčią Jadvygą, ir tapo Lenkijos karaliumi – Vladislovu II Jogaila. Vėliau jis tapo žinomu dėl Krėvos unijos, suvienijusios Lietuvą ir Lenkiją, po ko prasidėjo vadinamasi Lenkijos Aukso amžius – jo skulptūra ir šiandien stovi Niujorko Centriniame parke.
Jogaila taip pat galutinai ir nesugrįžtamai atvertė Lietuvą į krikščionybę. Tačiau Kryžiuočių ordino riteriai abejojo karaliaus atsivertimo nuoširdumu ir 1409 m. ordino didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas paskelbė karą Lietuvai ir Lenkijai. Pasak „Encyclopedia Britannica“, per mūšį fon Jungingenas buvo nužudytas (ietis pataikė jam į gerklę) ir kryžiuočių kariuomenė atsitraukė.
Iš 39 000 Lietuvos ir Lenkijos karių žuvo apie 5000, iš maždaug 27 000 kryžiuočių karių 14 000 buvo paimti į nelaisvę, o 8 000 žuvo, rašoma „Encyclopedia Britannica“. Po pralaimėjimo Kryžiuočių ordino galia sunyko.
Po šimtų metų sovietai mūšį retrospektyviai paskelbė kaip Rusijos pergalę – nes Lietuvos ir Lenkijos pusėje kovėsi kariai ir iš Rusijos miesto Smolensko. Bet per Pirmąjį pasaulinį karą įvyko savotiškas revanšas – netoli viduramžių mūšio vietos vokiečiai laimėjo mūšį prieš Rusiją.
Vokiečiai, kurie viduramžių riterius laikė kilniais žmonėmis, skleidžiančiais krikščionybę, naująjį mūšį pavadino Tanenbergo mūšiu – kad galėtų paskelbti kerštą už viduramžių mūšyje pralaimėjusius riterius, rašoma „Encyclopedia Britannica“.
Naujai atrastas kalavijas ir kiti šalia jo rasti daiktai dabar yra konservuojami ir tiriami.
Mokslininkų komanda tikisi sužinoti daugiau apie „viduramžių kalavijo savininko socialinę padėtį“, ir jiems taip pat „smalsu sužinoti, kas slypi po rūdžių sluoksniu“, – pranešime cituojamas Žalgirio mūšio muziejaus direktorius Szymonas Drejus.
„Mes taip pat išsamiau išnagrinėsime radinio vietą, kad galėtume susipažinti su jo atradimo kontekstu“, – sakė muziejininkas. Anot jo, juk tokie vertingi viduramžių radiniai, užkasti po žeme, aptinkami retai.
Parengta pagal „Live Science“.
