Šis atradimas abėcėlės atsiradimą pasendino 500 metų ir supurtė plačiausiai pripažįstamas jos išradimo versijas.
Populiariausias aiškinimas teigia, kad abėcėlė pirmą kartą pasirodė Egipte, prieš maždaug 3800 metų, kai maždaug 20 egiptietiškų hieroglifų buvo pertvarkyti į pirmąsias abėcėlės raides. Tokiu raštu tuomet buvo užrašomi mažiausiai vienos senovinės pietvakarių Azijos kalbos žodžiai.
Bet maždaug 4300 metų senumo objektai, atrasti Umm el-Marros radimvietėje Sirijoje, su tokiu naratyvu nedera. Kasinėdamas ten 2004 metais, Glennas Schwartzas iš Johnso Hopkinso universiteto (JAV) su kolegomis rado keturis žmogaus piršto dydžio ir formos molio fragmentus. Moliniuose „pirštuose“ buvo įspausti nuo vieno iki penkių simbolių, ir pastaruosius 17 metų G.Schwartzas bandė juos suprasti.
„Pirmą kartą juos išvydęs, pagalvojau: tai primena raštą“, – prisimena mokslininkas. Bet ženklai buvo visai nepanašūs į tam laikui ir vietai būdingą dantiraštį.
Apsvarstęs ir atmesdamas kitas galimybes – kad, tarkime, tai yra Indo civilizacijai priklausantys simboliai – G.Schwartzas teigia, kad simboliai gali būti ankstyvos abėcėlės raidės. Jo manymu, tai yra raidžių A, L, O ir K versijos – nors nėra aišku, koks žodis iš raidžių sudėtas.
Kai kuriuos ankstyvųjų abėcėlių tyrėjus šis atradimas pribloškė. Jei šios molio figūrėlės yra tokios senos, kaip teigiama, jos „nušluoja dabartines abėcėlės išradimo teorijas“, sako Aaron Koller iš Ješivos universiteto Niujorke (JAV).
Mokslininkas spėja, kad G.Schwartzas kažkaip neteisingai datavo artefaktus, ir kad iš tiesų jie maždaug 1000 metų jaunesni – nors pats G.Schwartzas yra įsitikinęs, kad tikrai ne.
Benjaminas Sassas iš Tel Avivo universiteto Izraelyje kelia kitą versiją. Pasak jo, Umm el-Marros simboliai, kad ir ką jie reiškia, neprimena ankstyvų abėcėlės ženklų – tad nekelia grėsmės esamoms abėcėlės išradimo teorijoms.
Bet Johnas Darnellas iš Jeilio universiteto senesnės abėcėlės idėjai atviresnis. „Visi raštai, be jokios abejonės, turi priešistorę, tad ir G.Schwartzo publikuoti ženklai išties gali reprezentuoti tokį dalyką“, – sako jis.
Esama duomenų, kad prieš 4300 metų vyko prekyba tarp Egipto ir senovės miestų dabartinėje šiaurės Sirijoje, sako G.Schwartzas. Tad neatmestina galimybė, kad abėcėlė atsirado Egipte ir tada persikėlė į šiauriau esantį Umm el-Marrą.
Kad ir kaip tuomet klostėsi įvykiai, dabar visuotinai sutariama, kad abėcėlė netapo oficialia rašto sistema jokioje politinėje valstybėje anksčiau, nei prieš daugmaž 3200 metų. Tai rodo, kad ji buvo perduodama per daugybę kartų̃, kaip neformalus raštas, nenaudotas karalių ar galingo elito.
Antrasis atradimas priklauso Felixui Höflmayeriui iš Austrijos archeologijos instituto su kolegomis – jie rado abėcėlės įrašą ant keramikos šukės, kuri datuojama šio neformalaus periodo antrąja puse. Jie atrado 3450 metų amžiaus įrašą – vos šešių raidžių ilgio – netoli senovinio Tel Lakišo miesto sienos Izraelyje.
„Turint vis daugiau tokių rašto pavyzdžių, galime pabandyti išsiaiškinti socialines aplinkybes, kuriomis [ši abėcėlė] išliko,“ sako F.Höflmayeris.
