Baliono konstruktorius dr. Simonas Kareiva kartu su kolegomis džiaugiasi misijos sėkme, tačiau neketina sustoti – radijo mėgėjai nekantrauja pradėti kitas, eksperimentines lengvasvorių balionų misijas, o į procesą ketina įtraukti mokyklas, universitetus ir įvairias inovacijas skatinančias organizacijas.
Daugiau nei mėnuo skrydyje
„Šiuo metu keista ir kartu labai netikėta, kad balionas vis dar skrieja aplink Žemės šiaurinį pusrutulį ir greičiausiai įveiks trečią, o gal net ir daugiau ratų. Mūsų lūkesčiai galbūt nėra išpildyti iki galo, kadangi misijos trajektorija labai artima Arkčiai – balionas skrieja sąlyginai šiaurinėje planetos dalyje, aplankydamas tokias vietas kaip Sibiras, Aliaska, Kanada, Grenlandija – o Europą pasiekia dažniausiai ties Norvegijos krantais. Todėl juokiamės, sakydami kad balionas „kerta kampus“, taip šiek tiek trumpindamas savo kelionę“ – sakė Simonas Kareiva.
Anot jo, nors Vilniaus universiteto radijo klubas turi pakankamai išteklių ir idėjų dar bent 4 ar 5 tokių misijų paleidimui, klubo nariai kviečia susidomėjusius moksleivius ir studentus atkartoti tokio tipo projektą savo rankomis. „Mes jau bendraujame su Vilniaus Antakalnio progimnazija, Vilniaus J.Basanavičiaus gimnazija bei progimnazija, planuojame pradėti dirbti su Molėtų ir Suginčių mokyklų mokytojais – norime parodyti moksleiviams, kad yra būdų mokytis smagiai“ – sako S. Kareiva.
Misijos technologija
Lengvasvoris balionas LKB-2 – tai jau nebe pirmasis vilniečių bandymas apskrieti aplink Žemės planetą. Pirmoji misija LKB-1 pakilo skrydžiui dar 2020 metų gruodžio mėnesį – eksperimentinis balionas pakilo į 8 km aukštį ir per kelias dienas nuskriejo iki Estijos, kur pateko į aukštų debesų audrą ir pradingo. Išmoktas pamokas radijo mėgėjai pavertė patobulinimais ir po kelių mėnesių nepalankių žiemiškų orų, antroji misija pakilo užtikrintam skrydžiui, kartu pažymėdama ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukaktį.
„Skaitytojai domisi, kaip tokia maža mikroschema sugeba perduoti informaciją apie save iš taip toli. Naudojame jau šimtą metų radijo mėgėjų patikrintą trumpų bangų diapazoną, kur sklindant radijo bangoms, Žemės jonosfera suveikia kaip veidrodis, todėl signalas „atspindimas“ už tūkstančių kilometrų. Visame pasaulyje yra tūkstančiai radijo stočių, sugebančių identifikuoti silpnus radijo signalus ir perduoti juos į modernią informacinę sistemą, kurios duomenų bazė kasdien papildoma 2-3 mln įrašų. Šios duomenų bazės pagalba ir sekame baliono kelionę.“ – pasakoja S. Kareiva.
Šiukšlinimas vardan mokslo?
Helio balionus skraidina ne vien radijo mėgėjai. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba dėl pastaruoju metu sumažėjusio meteorologinės informacijos srauto iš komercinių lėktuvų skrydžių, atnaujino atmosferos zondavimą helio balionais. Šiu zondų veikimo principas yra kiek kitoks negu radijo mėgėjiškų – zondai kyla į daug aukštesnį, apie 30 km aukštį, tam kad surinktų informaciją apie oro sąlygas įvairiuose troposferos bei stratosferos sluoksniuose. Pasiekę maksimalų skrydžio aukštį, balionai sprogsta ir krenta žemyn apie 15m/s greičiu. Tarnybos atstovai socialiniuose tinkluose dalinasi tokio atmosferos zondavimo techninėmis detalėmis ir sulaukia panašių klausimų kaip ir LKB-2 misijos konstruktoriai, o dažniausiai užduodamas klausimas – ar tokių balionų skrydžiai nekenkia gamtai ir aplinkai.
„Palyginus su atmosferos zondais, kurių svoris gali siekti apie 100 gramų, mūsų tiriamųjų skrydžių krovinys nesiekia nei 20 gramų, o ateityje svers juokingai mažai – apie 5 gramus, todėl žalos gamtai sukeliame tikrai minimaliai.“ – tikino S.Kareiva. Kol kas radijo mėgėjų sąskaitoje viso labo tik du tolimųjų skrydžių balionai. Tuo tarpu Lietuvos Hidrometeorologijos Tarnyba planuoja kas naktį zonduoti atmosferą ištisus metus, taip paleisdami daugiau nei 300 meteorologinių zondų.
„Mano pažadas visuomenei lieka galioti. Pažadėjau, kad jei LKB-2 balionas apskries Žemės planetą, pririnksiu patį didžiausią šiukšlių maišą plastiko atliekų iš įvairių Vilniaus parkų ir upės pakrančių. Privalau tik išlaukti, kol pasibaigs saviizoliacija ir šį pažadą ketinu įvykdyti.“ – komentavo S.Kareiva
Tolimesni eksperimentai
Trečioji lengvasvorio baliono misija iš Vilniaus turėtų pakilti balandžio antroje pusėje, šiek tiek atšilus orams. Šios misijos specifika – visiškai savadarbė baliono konstrukcija, dėl kurios paleidimo kaštai sumažėja iki kelių dešimčių eurų. Tai leistų tokius projektus nesunkiai atkartoti mokyklose ir universitetuose – ypač tais atvejais, kai neformalaus švietimo biudžetas yra minimalus.
Radijo mėgėjai teigia, jog kad sumažinti tokių eksperimentų kaštus iki minimumo, reikalingos tam tikros fizikos, elektronikos žinios, darbo su Arduino mikroprocesoriais patirtis ir be abejo, entuziazmas ir noras tyrinėti. Pasak S. Kareivos, tokie projektai ir yra pats geriausias būdas šių žinių įgyti, todėl tam kad pradėti, pradžiai pakanka tik entuziazmo. Norinčius pakartoti ar prisidėti prie šio projekto, Vilniaus universiteto radijo klubo nariai kviečia sekti skrydžių naujienas socialinėje erdvėje: socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“.
