2017 m. „Google“ įkurtas Skaitmeninių naujienų inovacijų fondas (angl. DNI Innovation Fund) patvirtino „Delfi“ paraišką įgyvendinti projektą, kurio tikslas – netikrų naujienų bei propagandinio turinio internete paieškos bei apdorojimo platformos sukūrimas. Dėl tam tikrų techninių projekto išpildymų po paraiškos patvirtinimo „Delfi“ kreipėsi į tuometinį „Vikimedijos“ vadovą Viktorą Daukšą kaip konsultantą, kuris padėtų sudėlioti projekto įgyvendinimo eigą. V. Daukšas buvo paskirtas projekto vadovu, o jo vadovaujama įmonė „Vikimedija“ buvo pasamdyta šiai platformai sukurti. Pagal susitarimą „Vikimedija“, sukūrusi „Demaskuok“ platformą, ją perdavė „Delfi“, kuri už platformos sukūrimo, konsultavimo ir projekto valdymo darbus sumokėjo daugiau kaip 300 tūkst. eurų. „Delfi“ inicijuoto ir įgyvendinto projekto tikslas buvo naudoti „Demaskuok“ platformą kovai su dezinformacija. Projektu siekiama suteikti prieigą prie platformos Lietuvoje veikiančioms žiniasklaidos priemonėms bei pilietinės visuomenės atstovams, sukuriant vieningą suinteresuotų organizacijų ir asmenų tinklą. Pastarasis, publikuodamas dezinformaciją demaskuojančius straipsnius, mažintų manipuliavimo informacija poveikį visuomenei.
„Delfi“ teismui pateiktu ieškiniu byloje įrodinėja, kad „Vikimedija“ neteisėtai perleido „Demaskuok“ platformą sudarančias kompiuterių programas bei jų pirminį kodą viešajai įstaigai „Debunk EU“, kurios vadovas taip pat yra V. Daukšas. Teigiama, kad kad pastaroji bendrovė šiuos intelektinės nuosavybės objektus neteisėtai naudoja savo veikloje. „Google“ įkurtas Skaitmeninių naujienų inovacijų fondas, skatinantis inovatyvią žurnalistiką ir skaitmeninės žiniasklaidos transformacijas visoje Europoje, per pastaruosius penkerius metus skyrė 150 mln. eurų ir parėmė 662 projektus trisdešimtyje šalių. Lietuvoje buvo įgyvendinti 6 projektai, du iš jų kūrė ir vykdė „Delfi“.
Neigia kaltinimus neteisėtais veiksmais
Pati „Vikimedija“ byloje teigia nedaranti jokių neteisėtų veiksmų – esą ginčijamos platformos autoriaus turtinių teisių savininkė yra ji pati, o ne „Delfi“. Atsakovė byloje įrodinėja, kad perduodama „Delfi“ platformą tik suteikė teisę portalui be apribojimų naudotis autoriaus turtinėmis teisėmis į platformą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tokia apimtimi, kokia yra reikalinga su platformos naudojimu susijusiems tikslams pasiekti.
Kita atsakovė – viešoji įstaiga „Debunk“ byloje tvirtina, kad vykdydama savo veiklą nesinaudojo ginčijama platforma. Tai esą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad ginčo platforma atlieka tik informacijos paieškos ir filtravimo funkcijas bei netinka jų vykdomai dezinformacijos analizės ir vizualizavimo veiklai. Teigiama, kad visos analitinės ataskaitos buvo kuriamos naudojant žmonių intelektinius išteklius ir kitus įrankius. „Debunk“ tvirtina, kad apskritai neturi tikslo naudotis ginčijama platforma. Esą viešoji įstaiga 2020 metais iš kelių programavimo įmonių užsisakė sukurti ne informacijos paieškos sistemą (kokia yra minėta platforma), bet pažangų informacijos analizės įrankį, kurio kūrimui ir vystymui jau yra išleidusi per 90 tūkst. eurų ir kurį savo veikloje jau naudoja. Kaip apginti intelektinę nuosavybę?
Pasak advokatų profesinės bendrijos ADLEX advokatės Lauros Baranauskienės, intelektinė nuosavybė – teisinė sąvoka, nurodanti protinio darbo rezultatą, kuriam yra taikomos išskirtinės teisės. Pagal intelektinės nuosavybės teisę, jų savininkui suteikiamos tam tikros teisės įvairių rūšių nematerialiam turtui – muzikos, literatūros ir kiti meno kūriniams, atradimams bei išradimams, žodžiams, frazėms, simboliams ir dizainui.
L. Baranauskienė sako, kad šiais globalizacijos laikais, kai informacijos sklaida yra žaibiška, daugėja ir intelektinės nuosavybės pažeidimų – kopijavimo, imitavimo ir pan. Todėl esą itin svarbu tinkamai fiksuoti intelektinės veiklos rezultatus, juos apsaugoti bei valdyti.
Advokatės teigimu, kiekviena įmonė pirmiausiai turėtų įvertinti, ar aptartos visos su intelektinė nuosavybe susijusios sąlygos sutartyse su darbuotojais, gamybos sutartyse, platinimo, licencijavimo ir kituose susitarimuose. Tuo tarpu siekiant apsaugoti prekių ženklus ar dizainą, būtina pasirūpinti šių objektų registracija nacionaliniu, regioniniu, Europos ar tarptautiniu lygmeniu.
Autorių teisių apsaugai užtikrinti negalima pamiršti ir techninių priemonių, kurios naudojamos prieigos prie kūrinių kontrolei, naudojimosi kūriniais kontrolei, autorių teisių objekto vientisumo apsaugai, pažeidimų nustatymui ir pan.
„Šiandien taip pat itin svarbi vienos pagrindinių inovacijų ir konkurencingumo variklių – komercinių paslapčių, kurios taip pat priskiriamos intelektinei nuosavybei, tinkama apsauga. Technologinis procesas lemia didėjančius komercinio šnipinėjimo ir kibernetinių įsilaužimų mastus. Dėl to komercinių paslapčių saugoma informacija tampa prieinama plačiam asmenų ratui, kurie gali ja neteisėtai pasinaudoti. Tik tinkama komercinių paslapčių apsauga gali užtikrinti tokių rizikų suvaldymą“, – teigia L. Baranauskienė.
Pasak jos, intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas gali užtraukti ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją, administracinę ar drausminę atsakomybę.
