Miestą, istoriškai žinomą kaip „Atono iškilimą“ (arba „Atono patekėjimą“), įkūrė faraono Tutanchamono senelis Amenhotepas III (valdė 1391–1353 m. pr.m.e.). Žmonės „Aukso miesto“ pavadinimą naudojo Amenhotepo III valdymo kartu su sūnumi Amenhotepu IV (kuris vėliau pakeitė savo vardą į Echnatoną ir šalyje pabandė įvesti monoteizmą) metu, taip pat valdant faraonui Tutanchamonui ir po jo valdžiusiam faraonui, žinomam Ay vardu.
Nepaisant turtingos miesto istorijos – istoriniai dokumentai skelbia, kad jame buvo treji Amenhotepo III karališkieji rūmai ir tuo metu tai buvo didžiausia administracinė bei pramoninė gyvenvietė Luksore – archeologai iki šiol nebuvo pasiekę jo liekanų.
„Daugelis užsienio atstovybių ieškojo šio miesto – ir jo niekada nerado“, – teigė Aukso miesto kasinėjimams vadovavęs archeologas ir buvęs Senienų ministerijos vadovas Zahi Hawassas.
Jo komanda paieškas pradėjo 2020 m., tikėdamasi rasti faraono Tutanchamono kapo šventyklą. Jie nusprendė patyrinėti šį regioną „todėl, kad šioje vietovėje buvo rastos ir Horemhebo, ir Ay šventyklos“, – sakė Z.Hawassas.
Bet kai vos ne bet kur besdami kastuvą, vis atrasdavo molio plytas, mokslininkai nustebo. Netrukus komanda suprato, kad atrado didelį, gana gerai išsilaikiusį miestą. „Miesto gatves rėmina įrėmina namai“, o kai kurių sienų aukštis siekia iki 3 metrų aukščio, sakė Z.Hawassas. Šiuose namuose esama kambarių, kuriuose pilna niekučių ir įrankių, kuriuos senovės egiptiečiai naudojo kasdieniame gyvenime.
„Šio prarastojo miesto atradimas yra antras pagal svarbą archeologinis atradimas nuo Tutanchamono kapo atkasimo“, – sako Johnso Hopkinso universiteto egiptologijos profesorė Betsy Brian. – Prarastojo miesto atradimas ne tik suteiks mums retą žvilgsnį į senovės egiptiečių gyvenimą tuo metu, kai imperija buvo turtingiausia, bet padės mums nušviesti ir vieną didžiausių istorijos paslapčių: kodėl Echnatonas ir [karalienė] Nefertitė nusprendė persikelti į Amarną?“
(Praėjus keleriems metams po to, kai XIV amžiaus prieš mūsų erą šeštojo dešimtmečio pradžioje į Egipto sostą įžengė Echnatonas, Aukso miestas buvo apleistas ir Egipto sostinė perkelta į Amarną).
Supratę, kad atrado Prarastąjį miestą, mokslininkai ėmėsi datavimo. Norėdami tai padaryti, jie ieškojo senovinių daiktų, pažymėtų Amenhotepo III kartušo antspaudu – ovalu, kuriame hieroglifais buvo išrašytas karališkasis faraono vardas. Komanda rado šį kartušą visur, įskaitant vyno amforas, žiedus, skarabėjus, spalvotus keramikos dirbinius ir molio plytas – o tai patvirtino, kad miestas funkcionavo valdant Amenhotepui III, kuris buvo devintasis XVIII dinastijos faraonas.
Po septynis mėnesius trukusių kasinėjimų archeologai atkasė kelis miesto rajonus. Pietinėje miesto dalyje komanda taip pat atrado kepyklos liekanas, kuriose buvo maisto ruošimo ir virimo vieta, užpildyta krosnimis ir keramikiniais indais. Virtuvė yra didelė, todėl, kaip teigiama, tikėtina, kad ji buvo skirta patenkinti didelės klientų grupės poreikius.
Kitoje, vis dar iš dalies neatkastoje vietoje archeologai rado administracinį ir gyvenamąjį rajoną, kuriame buvo didesni, tvarkingai įrengti namai. Zigzaginė tvora – architektūrinis dizainas, naudotas XVIII dinastijos pabaigoje – atitvėrė teritoriją ir leido įeiti į rajoną tik per vienintelį įėjimą, vedantį į gyvenamąsias zonas ir vidinius rajono koridorius. Šis vienintelis įėjimas tikriausiai buvo saugumo priemonė, leidžianti senovės egiptiečiams kontroliuoti, kas patenka į šią teritoriją ir kas ją palieka, sakoma pranešime.
Kitoje vietovėje archeologai rado molio plytų gamybos zoną – plytų, kurios buvo naudojamos šventykloms ir priestatams statyti. Komanda pažymėjo, kad šios plytos turėjo įspaudus su karaliaus Amenhotepo III kartušu.
Komanda taip pat rado dešimtis liejimo formų, kurios buvo naudojamos amuletams ir dekoratyviniams dirbiniams gaminti – tai rodo, kad mieste buvo klestinti gamybos linija, kuri kūrė šventyklų ir kapų dekoracijas.
Visame mieste archeologai rado įrankių, susijusių su pramonine veikla, įskaitant verpimą ir audimą. Jie taip pat atkasė metalo ir stiklo gamybos šlako – tačiau dar nerado dirbtuvės, kuriose atsirado šios medžiagos.
Archeologai taip pat rado kelis palaidojimus: du neįprastus palaidojimus: karvės ar jaučio griaučius ir išskirtinį palaidojimą žmogaus, kurio rankos buvo ištiestos į šonus, o keliai buvo apvynioti virve. Tyrėjai vis dar analizuoja šiuos palaidojimus ir tikisi nustatyti jų aplinkybes bei prasmę.
Visai neseniai komanda rado ir indą, kuriame buvo apie 10 kilogramų džiovintos arba virtos mėsos. Ant šio indo matyti užrašas: „37-ieji metai, mėsa, paruošta trečiajam Heb Sedo festivaliui, paruošta mėsininko Luwy, pagaminta Kha sandėlio skerdykloje“.
„Ši vertinga informacija ne tik nurodo dviejų mieste gyvenusių ir dirbusių žmonių vardus, bet ir patvirtina, kad miestas buvo aktyvus ir karaliaus Amenhotepo III valdymo su sūnumi Echnatonu laikas“, – sakoma archeologų pranešime. Be to, komanda molio įspaudą su užrašu „gm pa Aton“ – frazę, kurią galima išversti kaip „akinančio Atono valdos“ – karaliaus Echnatono pastatytos Karnako šventyklos pavadinimą.
Remiantis istoriniais dokumentais, praėjus vieneriems metams po šio puodo sukūrimo, sostinė buvo perkelta į Amarną. Echnatonas, kuris žinomas tuo, kad paskelbė, jog jo žmonės garbins tik vieną dievybę – saulės dievą Atoną – paragino atlikti šį žingsnį. Tačiau egiptologai vis dar stebisi, kodėl jis perkėlė sostinę – ir ar Aukso miestas tuo metu buvo tikrai apleistas. Taip pat neaišku, ar miestas buvo vėl apgyvendintas, kai karalius Tutanchamonas grįžo į Tėbus, ir vėl padarė juos religiniu centru, sakoma pranešime.
Tolesni kasinėjimai gali atskleisti audringą miesto istoriją. O neiškasinėtų vietų dar yra daug. „Galime pasakyti, kad miestas tęsiasi į vakarus, iki pat garsiojo Deir el-Medinos“ – senovės darbininkų miestelio, kuriame gyveno menininkai ir amatininkai, pastatę karališkuosius kapus Karalių ir Karalienių slėniuose“, – sakė Z.Hawassas.
Be to, šiaurėje archeologai rado dideles kapines, kurios irgi dar nėra iki galo ištyrinėtos. Kol kas komanda rado uolienoje iškirstų kapaviečių grupę, kurią galima pasiekti tik uoloje iškaltais laiptais – tai bruožas, aptinkamas ir Karalių bei Kilmingųjų slėniuose.
Ateinančiais mėnesiais archeologai planuoja ištyrinėti šiuos kapus – kad sužinotų daugiau apie ten palaidotus žmones ir lobius.
Parengta pagal „Live Science“.
