„Pirmuoju virtualiu balso asistentu tapo „Siri“, pasirodęs kartu su „iPhone 4“ modeliu 2011-aisiais. Nepraėjus nė metams savo asistentą pristatė „Google“ kompanija, vėliau atsirado dar kiti padėjėjai „Microsoft Cortana“, „Samsung Bixby“, „Amazon Alexa“. Šiandien tai populiariausi asistentai pasaulyje, o svarbiausia jų misija yra padėti žmonėms atlikti įvairias užduotis valdant įrenginį balsu“, – paaiškina „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Naudingos ir juokingos funkcijos
Norint naudotis asistentu nereikia būti šalia įrenginio. Pavyzdžiui, vairuojant galite paprašyti asistento parašyti ir išsiųsti SMS žinutes, garsiai perskaityti darbo kalendorių, surasti norimą informaciją internete ar nustatyti priminimus.
„Dažniausiai žmonės prašo, kad virtualus asistentas įjungtų muziką ar perjungtų dainą, praneštų orų prognozę, sporto rungtynių rezultatus, perskaitytų elektroninius laiškus, iškviestų taksi, rodo tyrimų bendrovės „Statista“ duomenys. Jie taip pat gali automatiškai įkelti nuotraukas ar įrašus į socialinius tinklus, pranešti apie degalų kainų pasikeitimus. Galima netgi paliepti asistentui kitą žmogų vadinti slapyvardžiu“, – priduria specialistas.
Nuojautos funkciją „Hunch“ įgijusi „Alexa“ mokosi atpažinti vartotojų įpročius ir pasiūlyti pagalbą, pavyzdžiui, išjungiant šviesą ar keičiant šildymo temperatūrą namuose. „Alexa“ geba net atpažinti lango dūžio garsą ir pati pranešti saugos tarnybai ar policijai apie galimą įsilaužimą.
Balso asistentai pasižymi ir tokiomis funkcijomis, kurios gali prajuokinti. Jie skaito anekdotus, tiesa, jie retai būna juokingi, taip pat šmaikščiai atsakinėja į nerimtus naudotojo klausimus. Pavyzdžiui, jei „Siri“ asistentą pavadinsite „Google“ ar „Cortana“, jis ironiškai atsakys, kad tai juokingas pokštas. Arba paklaustas ar jam patinka „Google“, „Siri“ atšauna, kad yra „Apple“ gerbėjas.
Kodėl nekalba lietuvių kalba?
Nors balso asistentai suteikia daug galimybių, vienas didžiausių jų minusų – kol kas nekalba lietuviškai. Susikalbėti galime tik didžiųjų pasaulio valstybių kalbomis – anglų, rusų, vokiečių, prancūzų ir kitomis, o mažesnių tautų kalbos, taip pat vienos gražiausių kalbų pasaulyje – lietuvių – kalba, į šį sąrašą kol kas nepatenka.
„Lietuvos rinka per maža, kad kūrėjams apsimokėtų įdiegti mūsų kalbą. Visgi tikėtina, jog ateityje kai kurie asistentai palaikys ir ją. Pavyzdžiui, paklaustas dėl lietuvių kalbos palaikymo, „Google“ asistentas sako, kad jis dirba ties šiuo klausimu („I am working on it“). Nors kitas asistentas – „Siri“ dar neturi atsakymo į šį kausimą“, – pasakoja M. Vrubliauskas.
Tikėtina, kad laikui bėgant atsiras sprendimas pritaikytas ir Lietuvos rinkai. Pavyzdžiui, kelionių programėlės „Waze“ ir „Google Maps“ jau atpažįsta lietuviškai pasakytą namų adresą ar kelionės tikslą.
Ar mūsų duomenys saugūs?
Naudojant virtualų balso asistentą svarbu žinoti, kad jis saugo ir renka nemažai privačių duomenų – žino žmogaus rutiną, buvimo vietą, renka nuotraukas, kurios talpinamos įrenginyje, balso ir garso informaciją. Tai ateityje gali būti panaudota reklamos tikslais, pavyzdžiui, siūlant produktus apie kuriuos kalbamės su savo šeimos nariais.
Virtualūs asistentai yra ne kartą patyrę techninių klaidų. Vienos amerikiečių poros, naudojusios „Amazon Echo“ garsiakalbį su „Alexa“ asistentu, privatus pokalbis buvo įrašytas ir netyčia išsiųstas draugui. Kitam vyriškiui Vokietijoje „Alexa“ atsiuntė 1700 garso įrašų, priklausiusių kitiems žmonėms.
„Žmonėms suteikiama teisė tvarkyti tam tikrus saugumo nustatymus. Pavyzdžiui, reklamų nustatymus ar kontaktinę informaciją. Vartotojai nusprendžia, kuriais duomenimis nori dalintis su asistentu, o kuriais ne. Asistentai leidžia peržiūrėti balso įrašų ir komandų istoriją, ją galima ištrinti“, – primena ekspertas.
