„Balionas praskriejo visą Aziją, Beringo sąsiaurį ir kirto Tarptautinę Datos liniją, – portalui lrytas.lt pasakojo Vilniaus universiteto radijo mėgėjų klubo prezidentas ir misijos vadovas Simonas Kareiva. – Įvyko tokia savotiška kelionė į praeitį: iš kovo 14-osios į kovo 13-ąją“.
„Beje, jei labai greitai bėgtum apie Šiaurės ašigalį, toks persikėlimas nutiktų daug kartų“, – šypsojosi jis.
Radijo entuziastas teigė, kad balionas, pavadintas LKB-2, judėjo palei Beringo jūros pietinę pusę link Aliaskos krantų, ir pagal orų prognozes atrodė, kad jis turėtų dar labiau nuklysti į šiaurę, kur būtų pasikartoję tai, kas nutiko su pirmuoju balionu LKB-1: kad balionas įskris į „amžinosios tamsos“ zoną, kur dėl Saulės šviesos, reikalingos įkrauti baliono įrenginiams, trūkumo ir baigsis visa misija. Tačiau naktį iš sekmadienio į pirmadienį balionas pasiekė vakarinę Aliaską, kur jo signalą priėmė bent penkios JAV stotys.
„Paskambinome į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, pakalbėti su hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Gintautu Stankūnavičiumi – ir jis pasakė, kad pagal vėjų modelį, baliono į šiaurę nunešti neturėtų. Pagal taip, kaip jis skrenda – o panašu, kad jis skrenda nominaliame 13 kilometrų aukštyje – vėjai į Šiaurės ašigalį labai retai nusuka, ir turint omenyje dabar esančią vėjų sankaupą virš Kanados, balioną gali net nupūsti į pietus“ , – sakė S.Kareiva.
Eterio piratų išpuolis
Beje, misija pakeliui susidūrė ir su oro piratais.
„Vienas iš mūsų radijo klubo narių, profesorius Artūras Žukauskas yra ir Seimo narys, ir kadangi pastaruoju metu ten eskaluojama daug rezonansinių temų, net ir radijo mėgėjų tarpe atsiranda žmonių, kuriems galbūt mūsų taikomi principai – lygybės, atvirumo – atrodo nepriimtini, todėl jie pasinaudoja savo radijomėgėjiškomis žiniomis, kad nelabai juokingai pajuokautų“, – teigė radijo entuziastas.
Jis papasakojo, kad vienas neįvardintas radijo mėgėjas, prisidengdamas misijos šaukiniu, perdavinėjo telemetrijos koordinates, pagal kurias balionas esą buvo nuskridęs į Šiaurės Korėją.
„Tačiau buvo labai nesunku nustatyti, kad tai tebuvo nevykęs bandymas imituoti telemetriją, nes visų pirma, signalo stiprumas buvo šimtąkart stipresnis, nei turi LKB-2 radijo švyturys – o antra, telemetrija buvo girdima tik Europoje, kas verčia manyti, kad signalas atsklido kažkur iš Europos, kai kitais atvejais baliono signalus priima stotys, kurios būna arti realios baliono buvimo vietos. Trečia, balionas virš tokių šalių kaip Latvija, Jemenas, Šiaurės Korėja ir Didžioji Britanija, negali siųsti signalų, nes ten tai daryti yra nelegalu, ir balionas tam yra užprogramuotas“, – pasakojo S.Kareiva.
Tad demaskavus eterio piratavimo atvejį, oro baliono kelionė buvo stebima toliau.
Apie saugumą ir taršą
Paklaustas, ar tokie balionų skrydžiai netrukdo ir nekelia pavojaus lėktuvų skrydžiams, VU radijo mėgėjų klubo prezidentas atsakė, kad praktika yra tokia, jog tokie (meteorologiniai) oro balionai, kurie yra leidžiami į daugmaž 12 kilometrų aukštį, yra suderinami su tos šalies, iš kurios jie paleidžiami, skrydžių navigacija – o pasiekus saugų stabilų aukštį, ir lieka joje. Tuo tarpu tokiame 12 ar panašiai kilometrų aukštyje nevykdoma jokia komercinė aviacija.
„Ir reikia turėti omenyje, kad kuo balionas ir jo krovinys yra mažesnis, tuo mažiau grėsmės jis kelia. Jau vien tikimybė ore susidurti dviems lėktuvams yra tikrai minimali, o kad lėktuvas susidurtų su tokiu oro balionu, galimybė išvis yra keli milijonai prie vieno“, – ramino S.Kareiva.
Atsakydamas į klausimą, ar tokie balionai nėra reikšmingi gamtos taršos atžvilgiu – nes juk LKB-2 ar ir LKB-1 nėra vieninteliai paleisti balionai, tokių aplink Žemės rutulį jau turėtų būti skraidę šimtai – radijo entuziastas atkreipė dėmesį, kad visų pirma balionai misijas pabaigia ir nukrinta, kai jie jau būna pradėję irti.
„Kai jis nukrenta, jis suyra dėl natūralių gamtos veiksnių, ir pagrindinis veiksnys yra ultravioletiniai Saulės spinduliai, – teigė S.Kareiva. – Bet jei misija sėkmingai apskris apie Žemę, aš pats pasiimsiu stratosferinio baliono dydį atitinkantį šiukšlių maišą, ir simboliškai atlygindamas žalą kažkur kitame Žemės kampelyje, pririnksiu jį pilną šiukšlių iš Neries pakrančių“.
VU radijo mėgėjų klubo prezidentas prie šios misijos (ir būsimų) kviečia prisidėti ir visus susidomėjusius – ir jo teigimu, čia prireikia pačių įvairiausių žmonių, net ir nebūtinai turinčių radijo ar elektronikos žinių: naudingais gali būti ir iliustratoriai, ir videomontuotojai, ir visi kiti.
Susidomėjusius S.Kareiva kviečia „Facebook“ žinute kreiptis į misijos paskyrą.
