Misijos vadovas ir Vilniaus universiteto radijo mėgėjų klubo prezidentas Simonas Kareiva portalui lrytas.lt sakė manantis, kad jei viskas seksis taip ir toliau, po kelių dienų balionas turėtų pasiekti Ameriką, o kadangi LKB-2 skrieja apie 100 km/h greičiu, po trijų savaičių turėtų sugrįžti ir į Europą.
Įtempta misijos pradžia
Tačiau pasak S.Kareivos, misijos pradžia nebuvo tokia sėkminga.
„Iš oro navigacijos leidimą paleidimui gavome 9 val. 5 min., ir pirma skrydžio valanda buvo tobula – visos sistemos veikė būtent taip, kaip numatyta. Turėjome trumpųjų bangų švyturį, ultratrumpųjų bangų švyturį, balionu skraidinamas „Arduino“ kompiuteriukas turėjo aukštą įtampą, buvo saulėta diena ir vyko labai sėkmingas kilimas – balionas kilo 250 pėdų per minutę (4,6 km/h, lrytas.lt past.) greičiu“, – pasakojo S.Kareiva.
Anot jo, baliono gabenamas radijo įrenginys veikia tokiu principu: siunčia duomenis, kol išeikvoja visą energiją, tada išsijungia, truputį pasikrauna ir vėl iš naujo įsijungia. Ir apie 10 val. buvo gautas patvirtinimas apie tokį persikrovimą – bet nuo to laiko bet koks LKB-2 duomenų siuntimas nutrūko.
S. Kareiva trečiadienį kalbėdamas su lrytas.lt spėliojo, kad taip galėjo nutikti dėl to, kad balionas įskriejo į nuo Baltarusijos atslenkantį debesų frontą, ir dėl to nebegalėjo sėkmingai panaudoti Saulės šviesos sistemos įkrovimui.
Misija tęsiasi
Bet ketvirtadienio, kovo 11-osios rytą, VU radijo mėgėjus pasiekė puiki žinia: virš Kazachstano buvo užfiksuotas LY1BWB švyturio signalas.
„Panašu kad balionas LKB-2 mėgsta apie save pranešti rytais, o įdienojus elektronika pakimba. Su nekantrumu laukiame rytojaus“, – rašoma misijos „Facebook“ paskyroje.
Kaip ketvirtadienio popietę portalui lrytas.lt patvirtino S.Kareiva, 9 val. 14 min. Lietuvos laiku vėl pradėjo matytis oro baliono siunčiami signalai. „Gavome keturis unikalius pozicijos paketus iš Kazachstano. Vėliau įskrido į debesį ir paskridęs 4-5 valandas, duomenis apie 15 val. jau atsiuntė iš Kirgizijos. Dabar stebime, žiūrime, ir baliono siunčiamas signalas dabar fiksuojamas net Amerikoje – nes radijo švyturys yra 13 km aukštyje, ir radijo bangų atspindžio nuo jonosferos kampas yra labai palankus, todėl baliono signalas girdimas net JAV“, – pasakojo VU radijo mėgėjų klubo prezidentas.
Jo teigimu, jeigu viskas seksis gerai, balioną turėtų pagauti atmosferos sraujymė ir „išspjauti“ jį į Ameriką, o dar vėliau LKB-2 turėtų sugrįžti į Europą. Paklaustas, kada tai galėtų nutikti, S.Kareiva pateikė tokį skaičiavimą:
„Balionas skrenda 100 km/h greičiu. Jei Žemės pusiaujo ilgis yra 40 000 kilometrų, tai kelionės trukmė turėtų siekti apie 400 valandų – taigi, apie 20 dienų“, – sakė radijo mėgėjas.
Nebe pirmas bandymas
Tai – jau nebe pirmasis toks bandymas. Lrytas.lt jau anksčiau rašė apie misiją LKB-1, kuri startavo praėjusių metų gruodžio 8 d. Deja, tąkart po trijų dienų ryšys su balionu nutrūko, o paskutinės baliono koordinatės užfiksuotos Estijos-Rusijos pasienyje.
Šįkart misijoje naudojama kiek kitokia, geresnė, įranga – mokslinis balionas SBS-13, pakylantis iki 13 km aukščio, telemetrijai ir švyturiui naudojami APRS ir WSPR protokolai. Balionas gabena „Arduino“ mikrokompiuterį, kuris maitinamas saulės baterijomis.
Pirmosios misijos kaina siekė iki 200 eurų, antrosios – iki 300.
Kaip portalui sakė S.Kareiva, ši misija yra Vilniaus universiteto radijo mėgėjų klubo sveikinimai Lietuvai, o kaip klubo prezidentas yra sakęs anksčiau, tai yra ir siekis sukurti ir išbandyti mažo biudžeto platformą, skirtą pilietiniam mokslui, bei moksleivių ar studentų įtraukimui į mokslinę veiklą, kai turint net ir nedidelį biudžetą, galima pamatyti įspūdingą savo paties rankomis pasiektą rezultatą – paties sukurto įrenginio kelionę aplink pasaulį.
