Pernai garažiniame išpardavime Kontektikuto valstijoje (JAV) įsigijęs nedidelį gražų dubenėlį, pirkėjas liko stipriai suintriguotas pirkinio išvaizda – ir paprašė „Sotheby's“ aukciono ekspertų įvertinti laimikį, rašo „The Associated Press“.
Iš ekspertų jis išgirdo, kad tai yra „išskirtinis ir retas“ dubuo – tokių pasaulyje yra vos šeši, ir dauguma jų saugomi muziejuose, išsibarsčiusiuose po visą pasaulį.
16 centimetrų skersmens dubuo savo forma primena lotoso pumpurą ir yra išpieštas kobalto mėlynumo gėlių raštais, rašoma „Sotheby's“ aukcione. Dubenėlio viduje yra medaliono piešinys, apsuptas gėlių ir lapų raštais. Indo išorė išmarginta lotoso, bijūno, chrizantemos ir granatų žiedais, apsivijusiais įvairius objektus.
Ekspertai sako, kad dubuo yra iš Mingų dinastijos trečiojo imperatoriaus, žinomo kaip Yongle, valdymo laikų (1403–1424 m.).
Šio imperatoriaus dvaras, kuriam buvo pagamintas dubuo, į senovės Kinijos kultūrą įnešė naują porceliano stilių – „stilių, kurį galima iš karto atpažinti, niekada nepralenktą ir apibrėžiantį amatą iki pat XVIII amžiaus“, rašoma aukciono aprašyme. Yongle valdymo metu dvaras kontroliavo imperatoriškose krosnyse kuriamų porcelianinių indų dizainą, gamybą ir platinimą.
Tai reiškė, kad tokie dirbiniai įprastais kanalais į Artimuosius Rytus, Vidurinius Rytus ir Rytų Afriką nekeliaudavo. Ir nors stambesni dirbiniai buvo eksportuojami į kitas šalis, mažesnieji – tokie kaip šis dubuo – dažniausiai buvo siunčiami į dvarą, o šiais laikais daugiausia randami rūmų kolekcijose Pekine (Kinijoje) ir Taipėjuje (Taivane), rašo „Sotheby's“.
Dažnai būdavo nurodoma šių indų kopijas sunaikinti arba užkasti, kad jos nebūtų nukopijuotos. Taigi, pasak „Sotheby's“, tokių dubenėlių yra išlikę vos keli: du saugomi Nacionalinių rūmų muziejuje Taipėjuje, vienas – Nacionaliniame Irano muziejuje, vienas – Britų muziejuje ir vienas – Viktorijos Bei Alberto muziejuje Londone. Dar vienas toks dubenėlis buvo parduotas „Christie's“ aukcione Honkonge.
Kaip toks retas kiniškas dubenėlis pateko į Konektikutą, kol kas visiškai neaišku.
Parengta pagal „Live Science“.
