Vienas jų – ar visos kalbos pasirengusios šiai skaitmeninei transformacijai? Kokia ateitis skaitmeninėje erdvėje laukia mažųjų kalbų? Apie mažųjų kalbų galimybes ir pritaikymą virtualioje erdvėje svarsto „Tilde IT“, jau dabar kurianti pirmąjį virtualų susitikimų asistentą lietuvių kalba.
Pirmasis virtualusis susitikimų asistentas lietuvių kalba
Nors informacinės technologijos prieinamos didžiajai visuomenės daliai ir naudojamos labai plačiai, svarstant apie kalbinius aspektus, iškyla pirmoji problema. Jei technologijos nepalaiko lietuvių kalbos, Lietuvos rinkoje jos beveik nepritaikomos – taip sako „Tilde IT“ vadovė Renata Špukienė.
„Vienas pavyzdžių – internetinių susitikimų valdymas, labai išpopuliarėjęs pandemijos metu. Vyksta daug virtualių susitikimų, todėl lietuvių kalbą suprantantis virtualus asistentas – kaip niekad svarbus. „Tilde IT“ kuria dirbtinio intelekto sprendimą, apimantį ir automatinį vertėją bei automatinį įrankį, skirtą šnekamajai kalbai atpažinti ir paversti tekstu. Šis sprendimas bus pritaikytas naudoti keturiomis kalbomis, kurios morfologiškai sudėtingos ir neturi analogų rinkoje – lietuvių, latvių, estų ir rusų“, – sako R.Špukienė.
„Tilde IT“ vadovė pabrėžia, kad šio virtualaus asistento vertė – ne tik lietuvių kalbos mokėjimas, bet ir platformos galimybės: „Mūsų virtualus susitikimų asistentas galės ne tik parengti išsamius susitikimų protokolus, bet ir jų santraukas, užfiksuoti komandų ar atskirų žmonių pareigas, galės identifikuoti svarbiausias užduotis ir atsakingus asmenis bei automatiškai siųsti informaciją renginio dalyviams.“
Išreiškia daugiakalbio pasaulio viziją
Naujausi kalbų technologijų laimėjimai pirmą kartą siūlo ekonomiškus daugiakalbius sprendimus, leidžiančius skirti pakankamai dėmesio daugiau nei 20 mažesnių Europos kalbų, kurios skaitmeninėje erdvėje kartais lieka primirštos.
„Tilde“ yra viena iš kalbų technologijų pradininkių, išreiškianti daugiakalbio pasaulio viziją – tokio, kuriame žmonės gali laisvai vartoti bet kokią kalbą kasdieniame gyvenime ir versle.
„Jei lietuvių kalba yra gimtoji, tokie garsai kaip „č“, „š“ ar „ž“ arba balsės tokiuose junginiuose kaip „ie“ ar „uo“ – natūralu. Tačiau jei lietuvių nėra gimtoji kalba, išmokti taisyklingai tarsi šiuos garsus – labai gana sunku. Lygiai taip pat yra su dirbtiniu intelektu, kurį mokyti reikia lyg vaiką. Nepaisydami šių sunkumų, jau sukūrėme lietuvių kalbos automatinio atpažinimo technologiją, leidžiančią mašinoms atpažinti žodžius ir frazes šnekamąja kalba ir tuomet paversti tai tekstu. Stengiamės sukurti technologiją, veikiančią priešingai ir leidžiančią mašinai ištarti žodžius ir perskaityti ilgus tekstus natūraliai skambančia lietuvių kalba“, – pasakoja R.Špukienė.
Mažųjų kalbų iššūkiai skaitmeninėje epochoje
Kodėl taip svarbu diskutuoti apie mažąsias kalbas technologijų kontekste? Pasaulyje skaičiuojama beveik 7 000 kalbų, tačiau ne visos jos atspindimos skaitmeninėje erdvėje – 98 proc. interneto tinklalapių naudojamos tik 12 kalbų. Dominuoja anglų kalba, kuria randama net 72 proc. visų tinklalapių.
Kaip sako R.Špukienė, internetas, kaip komunikacijos kanalas, turėtų atspindėti kasdienius žmonių įpročius, tačiau skaitmeniniame amžiuje anglų kalba gali nustelbti mažąsias kalbas ir dėmesį pastarosioms.
„Vis labiau populiarėja tokios kalbos technologijos, kaip „Apple Siri“, „Google Assistant“, „Microsoft Cortana“ ar „Amazon Alexa“, kuriomis kasdien ima naudotis verslas ir pavieniai asmenys. Tačiau šios technologijos „nekalba“ jokia mažesne, pavyzdžiui, lietuvių kalba. Kyla klausimas, kodėl? Negi tai mažiau įdomu ar vertinga? Mažesnės kalbos neturėtų būti užgožtos plačiau vartojamų kalbų. Turime siekti, kad ir mažosios kalbos atsirastų sukurtose ar dar tebekuriamose kalbų technologijose“, – įsitikinusi R.Špukienė, pagrindžianti ir būtinybę dirbti ties virtualiu susitikimų asistentu lietuvių kalba.
