Balzamuotojai galbūt uždėjo auksinį liežuvį ant mumijos, kad mirusysis pomirtiniame pasaulyje galėtų kalbėti, sakoma Egipto senienų ministerijos pranešime, išplatintame sausio 29 d.
Neaišku, ar mirusysis, kol buvo gyvas, turėjo kokių nors kalbos sutrikimų. Taip pat neaišku, kodėl liežuvis buvo pagamintas specialiai iš aukso.
Archeologai, vadovaujami Kathleen Martinez iš Dominikos Respublikos, mumiją atrado viename iš 16 kapų Taposiris Magna vietovėje, kur stūkso šventyklos, skirtos požemių ir pomirtinio gyvenimo dievui Ozyriui ir deivei Izidei, kuri buvo Ozirio ir žmona, ir sesuo. Anksčiau archeologai rado monetų krūvą, papuoštą Kleopatros VII portretu – o tai rodo, kad šventyklos buvo naudojamos valdant šiai karalienei.
Daugiau mumijų
15 kitų palaidojimų taip pat datuojami daugmaž dviem tūkstančiais metų, ir juose aptikta nepaprastų radinių. Ant vienos moters mumijos buvo uždėta mirties kaukė, dengianti didžiąją velionės kūno dalį – kaukė vaizduoja ją besišypsančią ir su galvos apdangalu.
Dvi iš mumijų buvo rastos su raštų ritinių liekanomis – juos mokslininkai šiuo metu analizuoja ir šifruoja. Tarp vienos iš šių mumijų vyturų rasti ir auksiniai papuošimai, vaizduojantys Ozyrį, sakoma pranešime.
Tyrėjai taip pat rado keletą statulų, vaizduojančių šioje vietoje palaidotus žmones. Statulos yra taip gerai išsilaikiusios, kad vis dar įmanoma įžvelgti palaidotųjų šukuosenas ir galvos apdangalus, sakoma pranešime. Statulos žmones vaizduoja „oficialiai“, be šypsenų veiduose.
Ir nors archeologai nėra tikri, kada tiksliai mirė šie asmenys, žinoma, kad žmonės gyveno tuo metu, kai Egiptą valdė arba Ptolemėjai (304 m. pr.m.e-30 m. pr.m.e), kurių dinastija prasidėjo nuo vieno Aleksandro Makedoniečio generolo, arba Romos imperija, perėmusi šalį po Kleopatros VII mirties 30 mūsų eros metais.
Parengta pagal „Live Science“.
