Amerikiečių oro pajėgų tyrimų laboratorija, vykdanti programą „Golden Horde“ (liet. aukso orda), mano galėsiantys pasiūlyti šį tą naujo. Standartinę išmaniąją ginkluotę praturtinus galimybe radijo signalais perduodi informaciją, ginkluotė galėtų tarpusavyje komunikuoti.
Kitaip tariant, paleista ginkluotė veiktų kaip darnus būrys ir gebėtų reaguoti į realią mūšio situaciją. Esami išmanieji ginklai tik vykdo prieš paleidimą užprogramuotą užduotį. Tai suteikė galimybę su mažiau pasiekti daugiau, bet tiksliam smūgiui vis tiek reikia labai tikslios informacijos. Naujos kartos išmanioji ginkluotė turėtų gebėti pati pasirinkti svarbiausią taikinį.
2020 metų gruodžio 15 d. teorija buvo išbandyta praktiškai. Oro pajėgų naikintuvas F-16 paleido dvi bendraujančias mažo diametro bombas (CSDB). Jos nuo standartinių išmaniųjų mažo diametro bombų skyrėsi tik tuo, kad turėjo sumontuotas sistemas, įgalinančias bendrauti.
Vos paleistos bombos užmezgė ryšį, drauge aptiko GPS trikdymo šaltinį. Kaip buvo užprogramuota prieš misiją, trikdžių siuntimo šaltinis nebuvo prioritetinis taikinys, tad abi CSDB toliau ieškojo, kol rado savo prioritetinius taikinius. Tačiau tuomet, panašu dėl programinės įrangos perkrovos duomenimis, abi CSDB nustojo teikti informaciją saviems valdikliams apie taikinių buvimo vietą. Suveikė automatika, kuri nukreipė jas į saugią vietą susinaikinimui.
„Atlikta „Golden Horde“ demonstracija panaudojant maži diametro bombas yra svarbus žingsnis kuriant viename tinkle bendradarbiaujančių ginklų sistemas. Pirmosios misijos įvykdymas nustato naujus tobulinimo ir perėjimo į karinį panaudojimą tikslus“, – sakė oro pajėgų tyrimų laboratorijos transformacinių galimybių biuro direktorius Chrisas Ristichas.
Technologijos kūrėjai sako, kad nori sukurti ginklų bendravimą, panašų į tai kas naudojama žaidžiant žaidimus – pavyzdžiui, amerikietišką futbolą. Puolėjas (quarterback) likusią komandą išdėsto pagal esamą situaciją. Jei kažkas žaidimo eigoje keičiasi, daromos pertvarkos žaidėjų išsidėstyme. Panašiu principu veikianti technologija išmaniuosius ginklus darytų pusiau autonominiais, nes kas kartą jų funkcijos ir išsidėstymas galėtų kisti.
Šiemet turėtų būti atlikti dar keli bandymai poligonuose. Įdomiausi turėtų būti susiję su CMALD – naująja programine įranga patobulintais netikrais miniatiūriniais oro taikiniais. Kur kas pigesni už standartinius karinius dronus jie galėtų sudaryti idealius klaidinančios atakos būrius. Juos būtų sunku atskirti nuo kur kas vertingesnių taikinių. Versija su radarų trikdymo technologijomis net galėtų būti panaudojama norint priartėti su naikinamąja ginkluote prie labai vertingų taikinių, saugomų stiprios priešlėktuvinės ginkluotės.
