Radinys aptiktas Tirechtiakos upės pakrantėje, iš amžinojo įšalo suformuotose sąnašose.
Sensacingas atradimas vis dar yra arktinėje Jakutijos dalyje ir laukia, kol susiformuos ledo kelias – kad jį būtų galima pristatyti respublikos sostinės Jakutsko mokslininkams.
Tai yra iki šiol geriausiai išlikęs gauruotojo raganosio jauniklis, kada nors rastas Jakutijoje – su daugybe vidaus organų, įskaitant dantis, žarnyno dalį, riebalų ir audinių fragmentus. Visa tai tūkstančius metų išsaugojo amžinasis įšalas.
„Raganosio jauniklis buvo trejų-ketverių metų amžiaus ir nugaišo jau gyvendamas atskirai nuo motinos, greičiausiai nuskendo“, – sako radimvietėje lankęsis ir pirmąjį radinio aprašymą padaręs Mokslų akademijos mokslininkas dr. Valerijus Plotnikovas.
„Gyvūno lytis vis dar nežinoma. Laukiame radioaktyviosios anglies tyrimo, kad būtų nustatyta, kada jis gyveno – labiausiai tikėtinas intervalas būtų prieš 20 000 – 50 000 metų. Raganosiukas turi labai storą, bet trumpą pokailį, tad greičiausiai žuvo vasarą „, – teigia mokslininkas.
Mokslininkai skaičiuoja, kad puikiai išsilaikę 80 procentų raganosio jauniklio kūno. Radinį aptiko vietos gyventojas Aleksejus Savvinas – netoli tos vietos, kur 2014 metais buvo iškastas kitas raganosio jauniklis, pramintas Saša.
Netoli šios pačios upės, tik kitoje apygardoje, praėjusiais metais taip pat buvo rasti du urvinių liūtų jaunikliai, vėliau pavadinti Borisu ir Sparta.
Gauruotasis raganosis Saša žuvo būdamas septynių mėnesių – gyvūnas turėjo švelnių spalvų šviesų kailį. Raganosio „kūdikis“ taip pat turėjo dviejų ragų užuomazgas.
„Sužinojome, kad gauruotieji raganosiai buvo padengti labai tankiu kailiu. Anksčiau apie tai galėjome spręsti tik iš Prancūzijoje atrastų uolų piešinių, – apie Sašos atradimą pasakoja dr. V.Plotnikovas. – Dabar, įvertinę storą kailį su povilniu, galime daryti išvadą, kad raganosiai nuo pat mažų dienų buvo visiškai prisitaikę šaltam klimatui“.
2014 m. atrastasis raganosios „kūdikis“ Saša gyveno prieš 34 000 metų.
Parengta pagal „Siberian Times“.
