Lietuvą atrado Lenkijoje
N. Gupta gimė inteligentiškoje šeimoje, nedideliame Indijos mieste. Pabaigusi mokyklą ji persikėlė į sostinę Delį, kur baigė fizikos bakalaurą. Įstojusi į tarpdisciplinines finansų matematikos magistro studijas, N. Gupta pasirinko studijuoti svetur: pirmus metus mokėsi Italijoje, o antrus – Lenkijoje. Gyvendama ten ji netikėtai atrado darbą Lietuvoje.
„Apie Lietuvą nieko nežinojau, kol bestudijuodama pradėjau ieškoti darbo „LinkedIn“ ir radau įdomų darbo skelbimą. Į jį aplikavus, su manimi netrukus susisiekė būsimas darbdavys Naglis Vyšniauskas ir pakvietė atvykti pokalbio. Jis, kaip ir kiti kolegos, buvo labai malonūs, papasakojo apie karjeros galimybes ir pačią Lietuvą, taip čia ir pasilikau“, – šypsosi N.Gupta.
Įžvelgia keletą darbo privalumų
26-erių moteris teigė buvusi atvira gyvenimui svetur, tad gavusi darbo pasiūlymą nedvejojo. Kompanijoje „deRisk“ jauna moteris įsidarbino duomenų ir finansų analitike. Čia dirba su skirtingais finansų projektais, jos veikla apima akcijų biržos analizę, mašininį mokymąsi (angl. machine learning) ir kt. Nepaisant to, kad N.Gupta įmonėje yra vienintelė užsienietė, adaptacijos sunkumų ji teigia nepatyrusi: kolegos yra draugiški ir gerai moka anglų kalbą.
„Savo darbe įžvelgiu daug privalumų. Pirmiausia, aplinka darbovietėje labai sveika, galime dalytis savo patirtimi, iššūkiais, netgi asmeniniais išgyvenimais. Be to, kartu su vadovu reguliariai aptariame, kaip man sekasi dirbti su skirtingais projektais, galiu išsakyti savo lūkesčius bei poreikius. Galiausiai, turiu galimybę nuolat tobulėti ir lankyti įvairius kursus“, – sako finansų analitikė.
Anot moters, jai svarbu būti dinamiškos organizacijos dalimi, kur ji gali prisidėti prie bendro tikslo, produktyviai panaudoti savo įgūdžius ir įgyti naujų. Todėl artimiausius metus N.Gupta ketina tobulintis mašininio mokymosi ir kito dirbtinio intelekto panaudojimu finansų srityje.
Anot N. Vyšniausko, pasikviesti Nikitą dirbti į Lietuvą paskatino jos profesinis talentas ir noras integruoti jį į unikalų kompanijos veiklos profilį bei keliamus kriterijus darbuotojams, kurių ieškoma ir tolimesnėse geografinėse platumose: „Pastebime, kad tokios augančios rinkos, kaip Indija ar Azija, turi unikalių talentų, kurių kompetencijos apima mums reikšmingas matematikos, duomenų analitikos ar dirbtinio intelekto sritis. Šiomis sritimis aktyviai domisi ir Nikita, tad įžvelgėme galimybę jai prisidėti prie mūsų komandos, siekiant bendrų tikslų ir augimo.“
Matematiniais gabumais pasižymėjo visa šeima
Anot N. Guptos, išsilavinimas ir tikslų siekimas jos šeimoje visąlaik buvo svarbus, šias vertybes jai su broliu diegė tėvai. „Manau, matematinius gabumus aš paveldėjau, nes visi mano šeimoje tam gabūs, be to, mama dirba mokytoja. O kitiems dalykams tiesiog skyriau daugiau dėmesio, nes man tai buvo įdomu ir stengiausi įsigilinti, suprasti“, – paaiškina N.Gupta.
Jos teigimu, nors ilgą laiką Indijoje buvo įprasta moterims vietoj aukštojo mokslo rinktis veiklas, susijusias su namų ruoša, ir visą dėmesį skirti šeimai, pastarąjį dešimtmetį šalis išgyvena pokyčius: „Daugėja moterų, ypač didžiuosiuose miestuose, kurios ne tik įgyja išsilavinimą, bet ir renkasi technologijų ar kitą tiksliųjų mokslų sritį. Taigi, mano polinkis į technologijas ar matematiką nebuvo išskirtinis.“
Patirtis Lietuvoje – geresnė, nei tikėjosi
Tiesa, ryškesnių pokyčių, kalbant apie moteris, dirbančias technologijų sektoriuje, N. Guptos manymu dar trūksta – tai būdinga tiek Indijai, tiek Lietuvai, tiek kitoms šalims. „Pastebėjau, kad Lietuvoje nemažai moterų dirba finansų sferoje, tačiau ne su technologijomis. Manau, kad čia, kaip ir kitose šalyse, tokia situacija susiklostė ne be priežasties. Tarkime, Indijoje mergaitės nuo mažens susiduria su daug reikalavimų ir nurodymų, kaip jos turėtų elgtis. Esame mokomos, kaip ruošti valgyti, tvarkyti namus, auginti vaikus. Tarsi visas dėmesys turi būti nukreiptas į vidų, namų aplinką. Tuo tarpu berniukai mokomi sportuoti, kovoti už save, būti vyriški, siekti tikslų. Kitaip tariant, jų dėmesys kreipiamas už namų ribų. Manau, dar reikia laiko, kol ribos tarp šių lyčių stereotipų išsitrins, o tuomet pamatysime didesnių pokyčių ir kitose sferose“, – svarsto indė.
Iš kitos pusės, ji pati, dirbdama Lietuvoje, teigia sulaukianti palaikymo ir turinti visas galimybes tobulėti. Taip esą yra dėl to, kad žmogaus pasiekimai labiausiai priklauso nuo jo paties pastangų ir požiūrio į aplinkybes. Moters pastebėjimais, šiuo klausimu smarkiai keičiasi ir Indija, nors skirtumų dar yra: „Europoje žmonės labiau mėgaujasi gyvenimu, turi pomėgių, o Indijoje įprasta persidirbti, asmeniniam gyvenimui paliekant tik savaitgalį. Dėl šios priežasties norėjau gyventi laisviau ir pasirinkau Europą.“
Šis pasirinkimas, anot indės, labai pasiteisino: Lietuvoje ji per dvejus metus patyrė daug gražių dalykų. „Žmonėms smalsu, iš kur aš esu, kokia mano istorija. Štai prieš pandemiją viename prekybos centrų prie manęs priėjo gydytoja, kuri norėjo keliauti į Indiją ir pasiteiravo patarimų. Kalbėjome su ja valandų valandas, netgi ėjome vakarienės. Vyresni žmonės keisčiau žiūri į mane, tačiau aš juos suprantu – jų kitas mentalitetas. O iš esmės, mano įspūdžiai apie Lietuvą netgi geresni, nei tikėjausi“, – apibendrina N.Gupta.
Artimiausius kelerius metus moteris ketina gyventi ir dirbti Lietuvoje: „Mano šeima toli, tačiau čia jau turiu draugų, su kuriais kartu ir gyvename. Tad mano pagrindinis tikslas šiuo metu orientuotas į profesinę sritį – noriu tobulėti ir augti kartu su kompanija, kurioje dirbu.“
