Pasak jo, pagal diskusijas socialiniuose tinkluose galima išskirti keturias grupes: pozityviai vertinantieji skiepus sudaro apie 60 proc. apie vakciną pasisakančių žmonių, taip pat yra grupė dvejojančiųjų, trečioji grupė – abejingai vertinantieji pandemiją, o ketvirtoji – kategoriškai nusiteikusieji prieš vakcinaciją.
„Ketvirtoji grupė yra priešiškai nusiteikusi ir dažniausiai labai kategoriškai nusiteikusi prieš vakcinavimą, iš visos auditorijos jie sudaro beveik 7,2 procento. Tik toks nedidelis skaičius, tačiau jie yra nepaprastai aktyvūs socialiniuose tinkluose, nepaprastai gerai matomi“, – per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasitarimą pirmadienį sakė G. Koryzna.
Jis taip pat teigė, kad vertinant vakcinacijos priešininkų veiklą matyti, kad tai yra tam tikrų svetainių administratoriai, koordinatoriai, „tai tikrai žmonės ne mėgėjai, nėra paprasti senjorai, kurie pastaruoju metu ilgą laiką leidžia prie socialinių tinklų, o yra pakankamai profesionaliai parengti tiek kompiuterinių technologijų atžvilgiu, tiek psichologiškai“.
Kariuomenės strateginės komunikacijos vadovas sakė, kad skiepų priešininkai koordinuoja savo veiklą, siekia trikdyti oficialių institucijų darbą, pavyzdžiui, organizuodami masinį laiškų su provokaciniu turiniu siuntimą parlamentarams, valdžios institucijoms ir t. t.
Lietuvą savaitgalį pasiekė pirmoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo koronaviruso siunta, per pirmąją vakcinavimo dieną sekmadienį paskiepyta 2270 medicinos darbuotojų. Pirmadienį į šalį atgabenta antroji vakcinų siunta.
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė sako, kad tiesiogiai su COVID-19 pacientais dirbantį personalą tikimasi paskiepyti per sausį, o masinės vakcinacijos per pirmąjį šių metų ketvirtį dar nebus.
„Antivakserių“ daugėja
Tačiau kaip rašo ELTA, sociologai pažymi, jog skiepų priešininkų – kitaip vadinamųjų „antivakserių“ – gretos socialiniuose tinkluose didėja. Dezinformacijos skleidėjai internetinėje platformoje įtikinėja visuomenę, neva COVID-19 nėra pavojinga liga, o vakcina nuo koronaviruso yra pavojinga bei kad negalima pasitikėti gydytojais, mokslininkais, nes jų sprendimai esą grįsti politiniais ir pelno interesais. Ekspertai pažymi, kad šios melagingos žinutės tampa tiesiogine grėsme žmonių sveikatai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su įvairiais sričių ekspertais pirmadienį svarstė, kaip sustiprinti visuomenės imunitetą „antivakserių“ dezinformacijai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė, daktarė Austė Valinčiūtė pateikė apytikslį prieš skiepus pasisakančiųjų „Facebook“ grupių/puslapių sekėjų skaičius. Pasak jos, apie 17 tūkst. žmonių seka, ar yra aktyvūs dalyviai tokių antivakserių grupių.
„Didėja antivakserių mastai Lietuvoje. Absoliutus antivakserių skaičius gal ir nėra toks didelis, bet jie turi labai plačią tikslinę auditoriją, kadangi labai didelė dalis Lietuvos gyventojų turi klaidingus įsitikinimus apie skiepus. Remiantis 2019 m. Eurobarometro duomenimis, 55 proc. Lietuvos gyventojų klaidingai mano, kad skiepai sukelia rimtus šalutinius poveikius. Pagal žinių apie skiepus indeksą, Lietuva yra 22 vietoje iš 28 ES šalių. Žinoma, dauguma žmonių su klaidingais įsitikinimais nebūtinai priklauso antivakseriams, bet menko žinojimo apie skiepus kontekste antivakserių skleidžiama dezinformacija gali jiems būti labai veiksminga“, – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) diskusijoje teigė A. Valinčiūtė.
Ji NSGK nariams pateikė nevyriausybinės organizacijos (angl. Center for Countering Digital Hate 2020) ataskaitą, kurioje pažymima, kad antivakserių strategiją sudaro trys esminės melagingos žinutės visuomenei: COVID-19 nėra pavojinga liga, COVID-19 vakcina yra pavojinga bei kad negalima pasitikėti gydytojais, mokslininkais, nes jų sprendimai neva grįsti politiniais ir pelno interesais. „Antivakseriai žiūri į koronavirusą kaip į istorinę progą palaužti žmonių pasitikėjimą skiepais, nes COVID-19 yra globali ir visiems aktuali tema“, – teigė A. Valinčiūtė. Pasak jos, antivakserių žinutės plinta labai greitai, nes jos personalizuojamos įvairioms auditorijoms.
G. Koryzna pažymi, kad antivakseriai sukuria tris neigiamus naratyvus apie vakcinas. Pavyzdžiui, kad tai esą COVID-19 yra Billo Gateso planas, kuriuo jis siekia užsidirbti iš masinės vakcinos. G. Koryzna taip pat pritarė A. Valinčiūtei, kad antivakseriai siunčia klaidinamas žinutes, jog medicinos darbuotojai ir medikai neva yra nupirkti farmacijos verslo. Trečiasis klaidinantis visuomenę naratyvas, pasak G. Koryznos, tai, kad vakcina yra mirtina ir kenkianti žmogaus sveikatai.
Iniciatyva yra atiduota antivakseriams
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis teigia pasigendantis oficialių institucijų informacijos apie koronavirusą. „Žinios apie koronavirusą turi ateiti iš oficialių struktūrų – tai, ko labai pasigedome per praėjusią Seimo kadenciją. Galime cituoti ir beždžionių baltymus, ir abortus, ir ką tik tai nori. Bet kur ta teigiama žinia? Lygiai taip pat, kur yra SAM teigiama žinia apie žmonių sveikatą bei skiepų naudą? Tai turi būti ne kažkur tinklalapio sunkiai randamoje vietoje, bet vartotojui labai aiškiai suformuluota informacija. Deja, kol kas to pasigendama“, – NSGK posėdyje teigė V. Usonis.
V. Usonis pateikė pavyzdį, kai vakcinos sudėtis buvo paskelbta pirmiausia portaluose, bet ne Sveikatos apsaugos ministerijos oficialiame internetiniame puslapyje. „Ta pati vakcinos sudėtis buvo paskelbta portale, bet ne ministerijos ar valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje. Vakar pabandžiau ieškoti oficialiuose šaltiniuose ir neradau. Labai gaila, bet šiandien turiu konstatuoti, kad visuomenės informavimo iniciatyva yra atiduota antivakseriams. Jie savo klaidinančias žinutes skleidžia aktyviai, o mes analizuojame, kaip jie tai daro. Vietoj to, kad iš tikrųjų pradėtume teigiamą informaciją skleisti per oficialias institucijas“, – pažymėjo jis.
Siūlo kreiptis į „Facebook“
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas posėdžio dalyviams kėlė klausimą, ar Lietuvai nereikėtų pasekti Izraelio pavyzdžiu ir kreiptis į feisbuko administraciją su prašymu uždrausti antivakserių grupes. „Izraelio teisingumo ministerija kreipėsi į feisbuką, kuris jų prašymu nutraukė kelių grupių veiklą, kurios skleidė melą apie COVID-19. Natūralu klausimas yra toksai: ką mes Lietuvoje darome šioje srityje ir kokia mūsų strateginė komunikacija ir saugikliai“, – svarstė NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
„D. Trumpas skelbė pergalę savo rinkimuose „Twiter“ ir „Facebook“. Nors rinkimų rezultatai buvo kitokie. Tiek „Twiter“ ir „Facebook“ žymėdavo jo tekstą, kad tai nebūtinai atitinka realią situaciją. Ar mes negalėtume kreiptis į „Facebook“ ir kitas platformas, kad galėtume gauti tokį pritarimą filtrui, ir žmonės galėtų pasitikrinti informaciją. Arba tokių antivakserių paskyras blokuoti mėnesiui. Juk žinome, kad kai kurie žmonės už tam tikrus pareiškimus yra „išimami“ iš „Facebook“ eterio mėnesiui. O dabar juk ši dezinformacija yra reali grėsmė visuomenės sveikatai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius specialiesiems pavedimams Marius Janukonis teigė, kad ministerija iš tiesų svarstys klausimą kreiptis į „Facebook“.
„Su socialinių tinklų platformomis mes palaikome ryšį ir iš tikrųjų apsvarstysime šį klausimą“, – NSGK posėdyje teigė M. Janukonis.
