Tai yra „vienas iš ankstyviausių moterų inicijuotų ir vadovaujamų kasinėjimų pavyzdžių“, knygoje „The Sisters of Nazareth Convent: A Roman-period, Byzantine, and Crusader site in central Nazareth“ (liet. „Nazareto vienuolyno seserys: Romėnų, Bizantijos ir Kryžiaus karų vieta Nazarete“, „Palestine Exploration Fund“, 2021) pasakoja mokslininkas ir pažymi, kad šiems kasinėjimams vadovavo vienuolių vyresnioji Mère Giraud. „Tai taip pat tikriausiai buvo vieninteliai XIX amžiaus kasinėjimai, kuriame didžiąją komandos dalį sudarė moterys“, – teigia K.Darkas.
Knygoje pasakojama apie „namą“, kuris buvo iškirstas uolos šlaite pirmojo mūsų eros amžiaus pradžioje. Tik po šimtmečių žmonės pradėjo garbinti struktūrą kaip „Jėzaus namus“. Ar Jėzus ten tikrai gyveno, nežinoma.
K.Darkas pažymi, kad nepaprastai svarbu, jog seserys rūpinosi iškasinėti vietą, kol dalis jos dar nebuvo sunaikinta, kai šalia buvo ruošiamasi statyti jų vienuolyną. „Tai buvo vienas iš pirmųjų „gelbėjimo kasinėjimų“ – kasinėjimų prieš archeologinių radimviečių sunaikinimą statybomis, šiuo atveju – Viduriniuose Rytuose“, – teigia mokslininkas.
IV amžiaus bažnyčia
XIX amžiaus vienuolių radiniai – o taip pat vienuolyno kasinėjimų užrašai – padėjo archeologui nustatyti, kad namas buvo datuojamas pirmojo amžiaus pradžia ir kad IV amžiuje buvo pastatyta šį objektą sauganti oloje įrengta bažnyčia.
Panašu kad IV amžiaus piligrimas, žinomas Egerijaus vardu, apie šią bažnyčią rašė IV a. pab. tekste, dažnai vadinamame „Itinerarium Egeriae“ – ir apibūdino ją kaip „didelį ir labai puikų urvą, kuriame ji [Mergelė Marija] gyveno. Ten buvo pastatytas altorius, o pačioje oloje yra vieta, iš kurios ji sėmėsi vandenį“.
Bažnyčią pastatę žmonės atidžiai saugojo ne tik I a. pradžios namą, bet ir kapą, kuris buvo įrengtas I a. viduryje ar pabaigoje – po to, kai „namas“ buvo apleistas. Žmonės galimai tikėjo, kad tai buvo Jėzaus tėvo Šv.Juozapo kapas – dėl ko juo buvo labai rūpinamasi, sako K.Darkas.
Kasinėjant bažnyčią, seserys rado sarkofago liekanas su žmogaus kaulais – o tai rodo, kad galimas šventasis čia galėjo išgulėti palaidotas ištisus šimtmečius.
Kai kryžiuočiai apie 1099 m. perėmė Nazareto kontrolę, jie, nepaisydami pavojingos karinės padėties ir skirdami nemažai lėšų, greitai atstatė oloje įrengtą bažnyčią. Bet karinė padėtis galiausiai pablogėjo tiek, kad 1187 metais musulmonų kariuomenė užėmė Nazaretą.
Seserų kasinėjimai atskleidė paskutines bažnyčios dienas. Jos rado, kad ant koplytėlės sienos, galbūt kaip riterio auka, buvo palikti riterio pentinai. Tie, kurie tuo metu valdė bažnyčią, turbūt matė, kad vieta yra pasmerkta. Tuo metu „Jėzaus namai“ buvo skubiai užantspauduoti, tikintis juos apsaugoti. Nors per kryžiaus karus bažnyčia buvo sudeginta, „Jėzaus namai“ liko nepažeisti ir į juos nebuvo įžengta – kol seserys XIX a. nepradėjo kasinėjimų.
Seserys šiandien
Vienuolynas buvo pastatytas XIX amžiaus pabaigoje ir šiandien juo naudojasi Nazareto Seserų vienuolės. „Nors vienuolių yra nedaug, be savo religinių pareigų jos atlieka įvairius labdaringus darbus: vadovauja mokyklai, prižiūri ligonius ir įvairiais kitais būdais padeda vietiniams nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms“, – knygoje rašo K.Darkas.
Vienuolės vis dar saugo XIX amžiaus pabaigos kasinėjimuose rastus artefaktus ir kasinėjimų užrašus – nors kai kurie dirbiniai nuo tų laikų ir pradingo. Piligrimai ir turistai taip pat užsuka pažiūrėti „namo“ ir kitų liekanų.
Parengta pagal „Live Science“.
