Daugelis folkloristų sako, kad jokių įrašų, senesnių nei XIX a., apie tai, iš kur kilo ši mistinė baimė, nėra – tačiau kiti su tuo nesutinka ir sako, kad penktadienis 13-oji jau seniai siejama su įvairiais nemaloniais nutikimais ne tik istorijoje, bet ir religijoje.
Štai katalikai yra įsitikinę, kad vienas svarbiausių šios religijos įvykių – Jėzaus Kristaus nukryžiavimas, įvyko būtent 13 dieną, kuri dar buvo ir penktadienis. 1476 metais išleistoje Geoffrey Chaucerio knygoje „Kenterberio pasakojimai“ ši diena irgi yra siejama su nesėkmėmis – knygoje net rašoma, jog penktadienį 13-ą nereikėtų pradėti keliauti arba vykdyti kokių nors projektų.
Tiesa, ne tik literatūroje ar religijoje, bet ir istorijoje pasitaikė nutikimų, kuriais galima bandyti paaiškinti penktadienio 13-osios baimę. 1307 metais spalio 13-ąją Prancūzijoje buvo nužudyta šimtai tamplierių.
Nesėkmę nešantis skaičius?
Esama žmonių, kuriems baisus jau vien skaičius trylika. Ši baimė yra vadinama triskaidekafobija, o jos ištakos nukelia net į XIX a. Šiandien daugelyje šalių pastatai „neturi“ 13 aukšto, o laivai „neturi“ kajutės su šiuo skaičiumi. Kai kurios avialinijos taip pat vengia naudoti skaičių keleivių vietų numeravime.
Tiesa, šis skaičius – ir, žinoma, baimė jam – yra siejamas ir su Paskutine vakariene. Jėzus Kristus turėjo 12 apaštalų, tačiau yra manančių, kad vis dėl to Judas, kuris vėliau išdavė Jėzų, buvo tryliktasis. Jokių užuominų Biblijoje apie tai nėra – bet nepaisant to krikščionys sieja Judą su 13 vieta prie Paskutinės vakarienės stalo.
Dėmesį šiam skaičiui galėjo paskatinti ir amerikiečių klubas, pavadintas „The Thirteen Club“ – kuris, beje, bandė paneigti visus prietarus, susijusius su šiuo skaičiumi. Klubas pirmą kartą susitiko 1881 metų rugsėjo 13 d. (trečiadienį).
Niekada nepamiršdami savo misijos, klubo nariai susitikinėdavo kiekvieno mėnesio 13 dieną. Tiesa, užsiėmė jie gana keista veikla – susėdę prie stalo daužydavo veidrodžius (sakoma, kad sudužęs veidrodis neša nelaimes), barstydavo druską (kai kurie tiki, kad išbėrus druską kils nesutarimai tarp artimųjų arba kad tai pritrauks kokią nors nelaimę) bei vaikščiodavo po kopėčiomis (sakoma, kad pasvirusios kopėčios sudaro trikampį, o einant po jomis yra pažeidžiama Švenčiausios Trejybės harmonija).
Užsiimdami tokiais dalykais jie stebėdavo, kiek gi klubo narių mirs – tačiau ilgainiui klubo narių skaičius tik augo. Į šį klubą buvo įstoję net gi keli Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentai – pavyzdžiui, Theodore'as Rooseveltas, Stephenas Groveris Clevelandas ir kiti.
Toks klubo išpopuliarėjimas tik skatino žmones domėtis – o gal net ir tikėti prietarais. Žinoma, negalima pamiršti ir 1980 metų, kai penktadienio 13-osios mitu susidomėjo ir Holivudas.
„Paramount Pictures“ tuo metu pastatė filmą, kuriame paslaptingas žudikas paežerės stovykloje žudo paauglius. Šis filmas itin išpopuliarino penktadienio 13-osios mitą – o šiandien apie tai jau yra sukurta daugybė filmų, komiksų ir kompiuterinių žaidimų.
Nelabai gąsdinanti statistika
Apie šią dieną buvo atlikta nemažai tyrimų, tačiau įdomiausia tai, kad jų rezultatai labai išsiskiria – vieni patvirtina, o kiti paneigia penktadienio 13-osios mitą.
Štai 1993 metais „British Medical Journal“ išspausdino tyrimą, kuriame buvo teigiama, kad būtent penktadienį 13-ą padidėja įvairiausių incidentų skaičius. Tiesa, vėliau šio tyrimo autorius pripažino, kad šiek tiek „pajuokavo“ – kadangi leidinys buvo Kalėdinis.
Tuo tarpu Danijos mokslininkai išsiaiškino, kad tokią dieną iš tiesų yra net mažesnė tikimybė susižeisti ar patekti į kokį nors kitokį incidentą – iš dalies vien dėl to, kad žmonės per šią dieną labiau saugosi. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad taip yra dėl to, kad žmonės yra įsitikinę, jog atsitiks kažkas blogo ir dėl to yra linkę atidžiau stebėti savo aplinką.
Pirmą kartą šis straipsnis buvo publikuotas 2019 m.
