Šie ženklai, atrodantys kaip ratas su centre išgręžta skylute, buvo sukurti tam, kad „padėtų išvengti piktųjų dvasių, įkalinant jas begalinės linijos labirinte“, – rašoma mokslininkų pranešime.
Pagrindinis geležinkelio projektą vykdančios įmonės archeologas Michaelas Courtas sako, kad neįprasti ženklai suteikia „nuostabią įžvalgą apie praeitį“ toje vietoje, kuri ji jau seniai pamiršta.
Šv.Marijos bažnyčia, apie 1070 m. buvo pastatyta kaip privati Stouk Mandevilio valdovo koplyčia dabartinėje Bakingamšyro grafystėje Anglijoje. Bažnyčios pastatas buvo išplėstas penktajame XIV a. dešimtmetyje – kad tilptų ir vietiniai kaimo gyventojai – bet septintajame XIX a. dešimtmetyje, kai šalia miestelio iškilo nauja bažnyčia, galiausiai buvo nugriauta.
Vis dėlto pirmojo kasinėjimo metu archeologų komanda nustatė, kad daugelis viduramžių pastato dalių išliko stebėtinai geros būklės – išliko beveik iki 1,5 m aukščio siekiančios sienos, nepažeistos buvo ir grindys.
„Raganų ženklai“ buvo iškalti ant dviejų skirtingų akmenų, vienas buvo žemės lygyje, o kitas – aukščiau. Turint omenyje, kad pirmasis akmuo buvo žemai, radialinis raštas greičiausiai nebuvo naudojamas kaip saulės laikrodis – kas dažnai randama šalia viduramžių bažnyčių pietinio įėjimo, sako mokslininkai.
Panašūs „raganų ženklai“ aptinkami daugelyje viduramžius menančių D.Britanijos vietų – įskaitant grupę, kuri pernai buvo atrasta Kresvel Kragse – kalkakmenio tarpeklyje ir urvų komplekse, kuriame žmonės periodiškai apsigyvendavo nuo paskutinio ledynmečio laikų.
Tokie ženklai paprastai aptinkami išraižyti akmenyse šalia durų angų, langų ir ugniakurų – kad apsaugotų nuo per šias vietas bandančių patekti tariamų dvasių.
Na, ženklai vis dėlto neišgelbėjo Šv. Marijos bažnyčios nuo galutinio sunaikinimo. Tačiau patys jie vis dėlto išliko – ir šiuolaikinėms raganoms, ketinančioms keliauti geležinkeliu, galbūt būtų verta pasisaugoti maršruto, vedančio palei Stouk Mandevilį, juokauja portalas „Live Science“.
