Nuskendęs laivas buvo rastas į šiaurę nuo Lenkijos pajūrio miesto Ustkos, 88 metrų gylyje – po daugiau nei metus trukusių paieškų Baltijos jūros dugne, sako atradimui vadovavęs Tomaszas Stachura. T.Stachura yra vienas iš „Baltictech“ narų komandos įkūrėjų.
Įdomus sutapimas – laivas turi tą patį pavadinimą – „Karlsruhe“ – kaip ir praeitą mėnesį prie Norvegijos krantų rastas Antrojo pasaulinio karo vokiečių karo laivas, kuris buvo nuskandintas 1940 m. Abu laivai buvo pavadinti Vokietijos miesto vardu.
60 metrų ilgio garlaivis „SS Karlsruhe“ 1945 m. balandį dalyvavo masinėje vokiečių evakuacijoje iš Rytprūsių, kurią nacių vadovybė pavadino operacija „Hannibal“ ir kuri vyko sovietų Raudonajai armijai judant į vakarus.
Balandžio 12 d. „Karlsruhe“ tapo paskutiniu vokiečių laivu, išplaukusiu iš Karaliaučiaus. Garlaivis patraukė į vakarus, tačiau kitą dieną jį nuskandino sovietų karo lėktuvas.
Kai kurie istorikai įtaria, kad tarp daugelio dėžių, pakrautų į garlaivį, buvo ir tai, kas liko iš garsiojo Gintaro kambario – išpuoštos Rusijos rūmų patalpos, išplėštos vokiečių ir prarastos per Antrąjį pasaulinį karą, teigia T.Stachura.
„Esmė tame, kad jei vokiečiai iš Karaliaučiaus pasiėmė ką nors vertingo, tai „Karlsruhe“ buvo paskutinė galimybė tai išgabenti“, – sako jis.
Gintaro kambarys
Gintaro kambarys, kaip rodo jo pavadinimas, buvo dekoruotas rankomis apdirbtu gintaru. Jo statyba prasidėjo 1701 m., kai vokiečių skulptorius ir danų gintaro meistras suprojektavo jį Šarlotenburgo rūmams – pirmojo Prūsijos karaliaus Friedricho I namams, rašoma žurnale „Smithsonian Magazine“.
Kambarys turėjo daug gerbėjų, įskaitant Rusijos carą Petrą Didįjį. Vizito Berlyne 1716 m. metu Prūsijos karalius Frederikas Williamas padovanojo Petrui Didžiajam gintaro plokštes, o vėliau rusai pridėjo daugiau gintaro, aukso, brangakmenių ir veidrodžių, ir įrengė visą kambarį – visa tai truko daugiau nei 10 metų.
Kai kambarys Katerinos rūmuose Sankt Pterburge buvo baigtas, patalpoje buvo panaudota daugiau nei 6 tonos gintaro, taip pat daug meno dirbinių ir kitų brangių daiktų. Manoma, kad šių lobių vertė šiandien siektų iki 500 milijonų dolerių, praneša „United Press International“.
Bet Gintaro kambarys 1941 m. tapo įsiveržusių vokiečių kareivių karo grobiu. Nors sovietai bandė paslėpti gintaro plokštes, apklijavę jas tapetais, vokiečiai jas atrado, išardė gabalais ir nugabeno į Karaliaučių, kur jis buvo surinktas eksponavimui miesto pilyje.
Po 1945 m. vokiečių evakuacijos iš Karaliaučiaus Gintaro kambario lobių niekas niekada daugiau nebematė – ir kai kurie įtaria, kad jie buvo slapta gabenami toliau į Vokietiją, galbūt garlaiviu „Karlsruhe“.
Tuo tarpu kai kurie kiti tyrėjai mano, kad Gintaro kambarys buvo supakuotas į dėžes ir sunaikintas, kai sovietų kariai sudegino dalį pilies – per įvykį, kurį vėliau sovietų valdžia bandė nuslėpti.
Trečias kartas nemelavo
Norėdama toliau tirti šį atvejį, lenkų narų komanda ieškojo garlaivio „Karlsruhe“ nuolaužų, lygindama povandenines vietas, apie kurias pranešdavo žvejai, žvejoję karinėse bylose dokumentuotose sovietų karo lėktuvų atakų vietose, sako T.Stachura.
Naudodamiesi sonaru, narai surado 22 nuskendusius laivus, kurie pagal matmenis daugmaž atitiko „Karlsruhe“ – ir kiekvieną patikrino panerdami. Šių metų rugsėjo 24 d. trečiu panirimu jie identifikavo ieškomąjį garlaivį, pagal vieną charakteringą jo detalę.
Laivas balandžio 12-osios vakarą išplaukė iš Karaliaučiaus su daugiau nei 1000 pabėgėlių ir 360 tonų krovinio, tačiau jį pamušė sovietų karo lėktuvo torpeda, numesta balandžio 13-osios rytą. Išgyveno tik 113 garlaiviu plaukusių žmonių.
T.Stachura sako, kad nuolaužos yra gana gerai išsilaikiusios ir kad laive narai matė karines transporto priemones bei krovinių dėžes. Tačiau narai negali pasakyti, ar kuriose nors dėžėse laikomos išplėšto Gintaro kambario liekanos.
„Nardyti 88 m gylyje yra labai sunku, – teigia jis. – Kol kas sutelkėme dėmesį tik į inventorizavimą, filmavimą ir fotografinę dokumentaciją“.
Ir naras kol kas negali pasakyti, kada gali būti atgautas paslaptingasis laivo krovinys: „Dėl galimo krovinio ištyrimo reikės tartis su Lenkijos Jūrų reikalų biuru Gdynėje, kuris ir priims galutinį sprendimą“, – nurodo T.Stachura.
Parengta pagal „Live Science“.
