1 būdas: paraginkite patikrinkite teksto publikavimo datą
Kartais vyresni žmonės nėra tokie pastabūs smulkioms detalėms. Pavyzdžiui, galbūt straipsnį jie mato pirmą kartą, bet gali būti, kad jame aprašoma informacija jau yra pasenusi. Seni tekstai nebūtinai yra melagingo turinio, bet jų dalinimasis gali būti nebeaktualus. Todėl radus sensacingą informaciją apie pagrobtus vaikus, dingusius asmenis ar adatas vaisiuose, visų pirma paraginkite artimuosius patikrinti teksto publikavimo datą.
Žmonės skuba dalintis tokio tipo turiniu, nes juos užvaldo baimė ir noras padėti ar pasirūpinti artimųjų saugumu. Tuomet pasitaiko tokių atvejų, kai vėl imama ieškot jau seniausiai atsiradusių žmonių, arba dalijamasi įspėjimais apie kelių metų senumo įvykius.
2 būdas: išmokykite atkreipti dėmesį, kur informacija skelbiama
Jūs ko gero jau mintinai žinote didžiausius Lietuvos naujienų portalus ir jų internetinius adresus, bet vyresniems žmonėms gali būtų sunkiau atskirti portalų patikimumą. Net jei tekstas yra naujas, svarbu išmokyti artimuosius atkreipti dėmesį, kur jis publikuotas. Dabar internetinę svetainę susikurti gali bet kas, bet ne visos jos yra objektyvios. Yra svetainių, kurios identifikuoja save kaip naujienų portalus, bet jose talpinamos naujienos gali būti šališkos arba netikros.
Ypač pavojingos vyresniems internautams gali būti tos svetainės, kurios bando imituoti populiariausius naujienų portalus, naudodami jų spalvas, išdėstymo struktūrą ar net logotipą ir pavadinimą. Iš pirmo žvilgsnio svetainė atrodo pažįstama ir patikima, bet paraginkite vyresniuosius atkreipti dėmesį į jos adresą bei grafines detales, ar tai tikrai jų mėgstamas portalas, o gal melaginga jo kopija.
Beje, tikrinant svetainės patikimumą svarbu nepamiršti ir humoro. Yra portalų, kurie naujienas skelbia jas šaržuodami, ar skelbia tiesiog išgalvotą turinį. Satyra gali būti smagus skaitinys, bet svarbu tokios informacijos nepriimti rimtai.
3 būdas: paskatinkite patikrinti ne tik antraštę, bet ir tekstą
Tėvų, ko gero, nereikia mokyti, kad spręsti apie knygą iš viršelio nevalia. Bet šis palyginimas puikus būdas jiems priminti, kad ir informacijos turinio nereikėtų spręsti tik iš antraštės. Antraštės dažnai išskiria sensacingas žinutes, kurios tekste gali būti paneigiamos. Toks tekstas pats savaime nėra melagienos, nes turinyje tiesa yra atskleidžiama.
4 būdas: patarkite patikrinti, ar tekstas turi autorių
Atkreipkite savo artimųjų dėmesį į tai, kad visi tekstai turi savo autorių arba šaltinį. Jei tekstą portalas gavo iš kitų asmenų, tuomet jis žymimas kaip pranešimas žiniasklaidai, o jei teksto talpinimas yra apmokėtas, tai žymima kaip partnerių turinys.
Bet jei tekste nenurodytas nei autorius, nei teksto kilmė, tai yra ryškus ženklas, kad tekstas gali būti nepatikimas. Aptarkite su savo artimaisiais, kad jei tekstą parengęs žmogus nenori, kad prie teksto būtų minima jo pavardė, galbūt jis slepiasi, nes nenori būti siejamas su tekste minima informacija.
Bet net jei tekstas turi įvardintą autorių, tai dar negarantuoja teksto patikimumo. Patarkite tėvams spustelėti ant autoriaus pavardės, ir peržvelgti kitus autoriaus tekstus. Išmokykite juos atkreipti dėmesį“ ar autorius turi daugiau publikuotų tekstų, ar temos įvairios, o gal visi rašyti tekstai vienpusiški, šališki.
Galite informuoti artimuosius, kad dar vienas būdas pasitikrinti – įvesti autoriaus vardą ir pavardę į Google paieškos sistemą. Jei tekstą rengė profesionalus žurnalistas, paieškoje turėtų būti kitų tekstų, ar žurnalistinės darbo patirties įrodymų.
5 būdas: išmokykite, kaip patikrinti citatų tikrumą
Melagienų tekstai dažnai stengiasi paminėti ir cituoti žinomus asmenis, nes jei skaitantysis nežino ir nepasitiki autoriumi, galbūt pasitikės žinomu žmogumi. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms, kurie ypač pasitiki savo autoritetais. Bet vien dėl to, kad tekstas yra įdėtas į kabutes, tai dar negarantuoja citatos tikrumo.
Pasiūlykite tėvams visų pirma pergalvoti, ką jie žino apie tekste cituojamą žmogų. Ar jis tikrai linkęs pasisakyti tekste minimomis temomis? Jei žmogaus citata yra tikra, ji tikriausiai bus paminėta ir kituose šaltiniuose. Tai lengviausia patikrinti pasinaudojus Google paieška.
Išmokykite artimuosius paieškos laukelyje įkopijuoti citatą ar jos dalį, bet ją įrašant kabutėse, tokiu būdu paieškos sistema parodys tik tokius rezultatus, kuriuose įrašyti žodžiai minimi būtent tokia tvarka. Paaiškinkite tėvams, kad jei tokią pačią citatą ras paminėtą keliuose skirtinguose šaltiniuose, tai jau kelia pasitikėjimą, kad pasisakymas yra realus, o ne išgalvotas.
Internetas naujienas pasiekti leidžia kur kas greičiau, nei kadaise tą padaryti leisdavo laikraščiai. Bet internetas naujienas leidžia skelbti kur kas lengviau, nei tą leisdavo laikraščių redaktoriai. Kuomet naujieną paskelbti gali bet kas, atsakomybė, kuo pasitikėti, tenka pačiam skaitančiajam. O tėvams, kurie augo su spausdinta žiniasklaida, gali būti neįprasta suprasti, kad tai, kas parašyta, gali būti ne tik netikslu, bet ir sąmoningai apgaulinga.
Dėl to reguliariai pasikalbėkite su savo artimaisiais, kad šie atsivertę sensacingą naujieną, atkreiptų dėmesį į jos publikavimo datą, patikrintų, kokiame portale ji viešinama, skirtų laiko perskaityti ne tik antraštę, bet ir pilną tekstą, patikrintų, ar tekstas turi autorių, ir peržvelgtų kitus autoriaus darbus bei matydami cituojamus asmenis, gebėtų patikrinti jų citatų autentiškumą.
