Tokie profiliai pastebimi ne tik mažiau formaliame „Facebook“ tinkle, bet ir darbiniams kontaktams skirtoje „LinkedIn“ platformoje. Kas slypi už šių profilių ir kokie yra jų siekiai?
Netikri profiliai gali būti labai įvairūs: vieni susikuria alter ego su išgalvotais vardais ir pavardėmis, kiti bando prisistatyti žymių žmonių vardu.
Yra tokių, kurie visą savo profilio informaciją yra užsislaptinę, nesidalina nei nuotraukomis, nei kitomis detalėmis, o yra tokių, kurie aktyviai dalijasi įrašais, bet jie nėra autentiški ar asmeniniai, tai tiesiog bandymas palaikyti aktyvumo iliuziją.
Skirtingi ne tik netikri profiliai, bet ir jų tikslai. Vieni, vadinami „troliais“, yra aktyvūs politinių ir socialinių temų komentatoriai, kuriems gali būti mokamas atlyginimas, už tam tikros nuomonės skleidimą internetinėje erdvėje.
Kartais vienas realus asmuo gali valdyti net keletą tokių „trolių“ ir naudodamasis jais, komentaruose net užmegzti pokalbius ir diskusijas, nors iš esmės viską rašo vienas ir tas pats žmogus.
Socialiniuose tinkluose gausėja sukčių, kurie savo apgaules įvynioja į romantikos popierėlį. Merginoms rašo išvaizdūs vyrai, o vyrams, egzotiškos gražuolės.
Iš pradžių jie tiesiog siūlo susipažinti, išreiškia didelį susižavėjimą, bet tolesni pokalbiai gali pasisukti dviem kryptimis: sukčiai bando išvilioti aukos intymaus pobūdžio nuotraukų arba pikantiškų vaizdo įrašų. Vėliau tai naudojama šantažui.
Kitas scenarijus – draugystei sustiprėjus sukčiai ima prašyti elektroniniu būdu pervesti pinigų, nupirkti dovanų, gali paprašyti net el. bankininkystės prisijungimo duomenų.
Išpildžius vieną sukčiaus norą, seka ir kiti, bet draugystė ir lieka internetinė, laimingos pabaigos čia nebūna.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Grondskė sako, kad pagal turimus 2019 metų duomenis, meilės pinklėse nukentėjusių moterų amžius – nuo 20 iki 80 metų.
Dar vienas būdas išvilioti pinigus aptinkamas socialiniame tinkle LinkedIn. Netikri profiliai prisidengia gerai žinomų įmonių vardu, ir kviečia žmones į nuotolinius darbo pokalbius.
Pandemijos laikotarpis ir nuotolinis darbas dar labiau paskatino šią schemą, nes tapo įprasta kalbėtis nuotoliniu būdu, neišeinant iš namų.
Apgaulingi darbo pokalbiai niekuo nesiskiria nuo tikrų pokalbių, aptariama kandidato patirtis, lūkesčiai, naujo darbo apimtys bei pasiūlomas gerokai didesnis atlyginimas ir ypač palankios darbo sąlygos.
Pasiūlymas būna toks geras, kad norisi su juo kuo greičiau sutikti ir užfiksuoti susitarimą.
Būtent čia pasirodo apgaulės tikslas: sukčiai gali siųsti pasirašyti realistiškai atrodančias darbo sutartis, ir taip pelnyti jūsų pasitikėjimą, bet tuo pačiu jie prašo ir užstato už darbinį telefoną bei kompiuterį, kuriuos žada suteikti, o užstatą grąžins kai tik bus įforminta darbo sutartis.
Sumokėjus užstatą už naujus darbo įrankius gali tekti nusivilti, kad nebus nei žadėtų prietaisų, nei paties darbo.
Tiesa, ne visi sukčiai nori gauti jūsų pinigus. Yra ir tokių, kuriems reikalingi tiesiog jūsų kontaktiniai duomenys.
Kurį laiką tai buvo pagrindinė netikrų profilių egzistavimo „LinkedIn“ priežastis. Anksčiau žmonių el. pašto adresai būdavo viešai prieinami kitiems „LinkedIn“ vartotojams. Tad žmonės, kurie pelnosi iš kontaktų duomenų bazės kūrimo ir pardavimo, būtent tokiu būdu susirinkdavo svarbių asmenų kontaktus.
Ilgainiui tai tapo akivaizdi problema ir LinkedIn apsunkino asmeninių kontaktų gavimą. Bet ir šiandien yra žmonių, kurie patys pasidalina savo kontaktais, savo prisistatyme (About), arba įrašuose (Posts). Tad nors el. pašto adresų rinkimo metodai pasikeitė, tai vis dar reikšminga netikrų profilių gyvavimo priežastis.
LinkedIn netikri profiliai gali užsiimti ir mėginimu verbuoti žmones į žvalgybą. Lietuvos žvalgyba grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime perspėjo, kad Kinijos specialiosios tarnybos vis aktyviau išnaudoja socialinius tinklus verbavimui Lietuvoje.
„Tūkstančiai „LinkedIn“ vartotojų pasaulyje yra sulaukę fiktyvių, žvalgybos priedangai naudojamų Kinijos kompanijų darbuotojų pasiūlymų tapti konsultantais arba darbuotojais bei kvietimų atvykti į Kiniją.
Tokia Kinijos žvalgybos tarnybų veikla nustatyta ir Lietuvoje“, – rašoma ataskaitoje.
Kai kitą kartą socialiniame tinkle sulauksite pakvietimo užmegzti kontaktą su žmogumi, kurio nepažįstate, gerai įvertinkite situaciją, ar jums tikrai reikalingas toks kontaktas.
Jei abejojate, ar žmogų pažįstate, ar ne, tiesiog parašykite žinutę, ir patikslinkite, kokiu tikslu šis žmogus nori užmegzti kontaktą. Saugokite savo duomenis ir pinigus, neįduokite jų sukčiams tiesiai į rankas socialiniuose tinkluose.
