Praėjus trejiems metams po laivo atradimo, archeologai patvirtino, kad juo buvo nelegaliai gabenami vergai. Garlaivis vežė majų belaisvius į sunkius darbus Kubos cukranendrių laukuose 1861 m. – net ir praėjus keliems mėnesiams po to, kai priverstinis majų išvežimas iš Meksikos buvo paskelbtas neteisėtu. Laivas užsidegė ir nuskendo, žuvo dešimtys keleivių ir įgulos narių – bei nežinomas skaičius pavergtų majų.
Meksikos Nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH) duomenimis, nuskendęs garlaivis „La Unión“ pirmą kartą buvo atrastas 2017 metais, už 2 jūrmylių (3,7 km) nuo Sisalio uosto. Iš pradžių laivo nuolaužos buvo neidentifikuotos ir archeologai vadino jį „Adalio“ garbei žmogaus, kuris nurodė archeologams laivo sudužimo vietą.
Istorinis detektyvas
Sukartografuoti, ištirti ir identifikuoti laivo sudužimą užtruko trejus metus. Archeologai atpažino, kad laivo katilai ir mentračiai atitiko technologiją, naudotą 1837–1860 metų statybos laivuose. Tarp nuolaužų jie taip pat rado stiklinių butelių ir keramikos duženų, taip pat žalvarinių stalo įrankių.
Toliau sekė istorinė-detektyvinė misija. Norėdami rasti laivą, kuris būtų dokumentuose užfiksuotas kaip lankęsis toje vietoje ir atitiktų aprašymą, tyrėjai paniro į Jukatano, Kubos, Ispanijos ir Meksiko archyvus. Ir jiems galiausiai pavyko – viską atitiko „La Unión“.
Garlaivis priklausė ispanų kompanijai „Zangroniz Hermanos y Compañía“, kuri 1854 m. pradėjo prekybą tarp Havanos, Kubos ir kelių Meksikos uostų. Oficialiai laivas gabeno keleivius ir prekes – pavyzdžiui, raugintas odas. Tačiau laivas turėjo ir daug tamsesnę paskirtį.
1860 m. spalį „La Unión“ buvo sulaikytas Kampečėje (Meksika) – kaip paaiškėjo, jame buvo gabenami 29 majai: vietiniai Centrinės Amerikos gyventojai, kuriuos XVII a. užkariavo ispanai. Po užkariavimo majai ir kiti čiabuviai dažnai buvo pavergiami darbui plantacijose – ypač tose, kurios specializavosi cukranendrėse ir kavoje. Tarp 1860 m. laive aptiktų 29 majų buvo net septynerių metų vaikų.
„La Unión“ praradimas
Meksikoje vergija buvo panaikinta 1829 m. 1861 m. gegužę Meksikos prezidentas Benito Juárezas uždraudė priverstinį čiabuvių pardavimą kitoms tautoms. Bet kaip rodo „La Unión“ istorija, vergų prekyba tęsėsi.
„Kiekvienas vergas buvo parduodamas tarpininkams už 25 pesus, o Havanoje jie jau būdavo perparduodami už 160 pesų vyrai ir už 120 pesų moterys“, – sakoma INAH archeologės Helenos Barbos Meinecke pranešime.
Ši prekyba žmonėmis įvyko vadinamojo Pilių karo – konflikto tarp čiabuvių ir kilmingesnių ispanų palikuonių, kurie rinko didelius mokesčius ir iš čiabuvių grobė žemes – fone. Sugauti majų kovotojai buvo parduodami į vergiją (dažniausiai Kuboje). Kitais atvejais vergai, vadinami „enganchadorais“, keliaudavo į čiabuvių kaimus ir žadėdavo vietiniams, kad Kuboje jiems bus suteikta nuosava žemė. Kai kaimo gyventojai pasiekdavo Kubą, jie būdavo pavergiami.
Istorikų skaičiavimais, „La Unión“ ir kitas tai pačiai įmonei priklausantis garlaivis „México“ 1855-1861 m. kiekvieną mėnesį kontrabandos būdu pergabendavo į Kubą 25-30 žmonių.
1861 m. rugsėjo 19 d. „La Unión“ katilai sprogo ir garlaivis uždegė. Pusė iš laive buvusių 80 įgulos narių ir 60 įprastų keleivių žuvo. Niekas nežino, kiek majų belaisvių neteko gyvybės – nes jie buvo dokumentuoti ne keleiviai, o kaip krovinys.
Bet incidentas iš tiesų atkreipė dėmesį į neteisėtą prekybą žmonėmis, vykusią tiesiai po Meksikos vyriausybės nosimi, praneša INAH. Po „La Unión“ nelaimės šalies vyriausybė padidino paieškas Meksikos uostuose, kad sustabdytų pavergtų žmonių transportavimą.
Parengta pagal „Live Science“.
