Archeologus nustebinęs radinys svarbus ir tuo, kad yra itin geros būklės.
Pasak Lenkijos Žalgirio mūšio muziejaus direktoriaus dr. Szymono Dreja’os, šis radinys yra archeologinė sensacija.
„Per septynerius metus mūsų vykdomus tyrinėjimus dar niekada nebuvome radę svarbesnio ir geriau išsilaikiusio radinio“, – sako muziejininkas.
Pasak jo, beveik nėra abejonių, kad kirviais naudotasi mūšyje, istorikų vadinamu didžiausiu viduramžių Europos mūšiu.
„Šių radinių kontekstas – jie preliminariai datuoti XV amžiumi, ir pats kirvių tipas akivaizdžiai nurodo, kad jie tiesiogiai susiję su Žalgirio mūšiu, kuris vyko 1410 m. liepos 15 d.“, – teigia S.Dreja.
XV amžiaus pradžioje vykusio mūšio metu jungtinės Lietuvos ir Lenkijos pajėgos sutriuškino Kryžiuočių ordiną.
Viename didžiausių viduramžių Europos mūšių, laukuose netoli Tanenbergo (kartais lietuviškai vadinamo Stablaukiu) ir Žalgirio kaimų susirėmė daugiau nei 50 000 riterių, pėstininkų ir kitų karių.
Mūšis nulėmė ordino plėtros pietryčių Baltijos pakrantėje pabaigą ir jo nuosmukio pradžią. Tai taip pat nulėmė Lietuvos-Lenkijos, kaip vienos iš galingiausių Europos valstybių, atsiradimą.
Kovinius kirvius aptiko paieškos grupės narys Aleksandras Miedwiedewas, kuris savo metalo detektoriumi ginklus rado pelkėtoje vietovėje, maždaug 80 centimetrų gylyje, keleto metrų atstumu vienas nuo kito.
Kirviai nėra vienodi – vieno ertmė, skirta rankenos įstatymui, yra ilgesnė, kita – trumpesnė. Taip pat skiriasi kirvių forma.
Ir nors žemėje išgulėję daugiau nei šešis šimtmečius, abu ginklai yra beveik tobulos būklės. Pasak A.Miedwiedewo, taip yra todėl, kad jie pateko į pelkėtą žemę, kur drėgna aplinka apsaugojo ginklus nuo deguonies ir korozijos.
„Iškasus šiuos kirvius, nuplovėme juos po tekančiu vandeniu, ir dabar jei atrodo kaip nauji“, – pasakoja A.Miedwiedevas. Kirviai tokios geros būklės, kad išlikusios net kniedės, kuriomis buvo pritvirtintos medinės rankenos.
Paprašytas apibūdinti, koks jausmas apėmė suradus šiuos istorinius ginklus, metalo detektoriaus spavininkas sakė, kad jį „užplūdo endorfinai ir adrenalinas, jausmas buvo lyg pasiekus Mėnulį, kaip nutiesus tiltą tarp žmonių iš 1410-ųjų metų ir šių laikų“.
Šeštadienį pasibaigusiame tyrime dalyvavo septynios dešimtys metalo detektorių savininkų. Septynerius metus dešimtys metalo detektorių savininkų ir istorijos mylėtojų iš visos Europos keliavo į mūšio vietą – ir prižiūrimi archeologų „šukavo“ lauką.
„Šios vietos specifika reikalauja, kad šiek tiek pakeistume įprastinius tyrimų metodus. Neatliekame kasinėjimų įprastu būdu – vietoje to bendradarbiaujame su metalo detektorių savininkais, kurie turi savo įrangą, savo metalo detektorius „, – sako archeologinių tyrimų vadovas Adamas Góreckis.
Ankstesniais metais mūšio vietoje tyrimus vykdė archeologai iš daugelio šalių – bet dėl COVID-19 pandemijos šiais metais sudalyvavo mažiau žmonių. Nepaisant mažesnio dalyvių skaičiaus, paieška davė neįtikėtinų rezultatų.
Šių metų Žalgirio mūšio lauko tyrimo metu be dviejų karo kirvių buvo rastos ir kelios dešimtys kitų artefaktų. Tarp jų – trumpojo viduramžių kalavijo fragmentas, taip pat iečių antgaliai.
Muziejus neatskleidžia tikslios radinio vietos, nes mano, kad žemėje likę ir daugiau potencialių radinių. Dėl šios priežasties vėliau šiais metais jie planuoja dar vienus archeologinius kasinėjimus.
Viena iš Žalgirio mūšio paslapčių, kuri vis dar išlieka neatskleista – masinė žuvusių riterių kapavietė. Kol kas palaidojimai aptikti tik prie mūšio koplyčios griuvėsių. Vykdant archeologinius darbus praėjusio amžiaus septintajame ir devintajame dešimtmečiuose, ten buvo aptikti apie 300 vyrų kaulai. Tačiau mūšyje žuvo keli tūkstančiai žmonių.
Parengta pagal „The First News“.
