Kas tai yra melagienos?
Melagingos, klaidinančios arba netikros naujienos, taip pat vadinamos pseudonaujienomis (angl. fake news), yra apgalvota dezinformacijos forma, kuria sąmoningai siekiama apšmeižti tam tikro subjekto ar asmens reputaciją, iškreipti faktus ir istorinius įvykius, o taip pat – pakeisti visuomenės nuomonę, paveikti šalies gyventojų ekonominius, politinius ir gyvenimo būdo pasirinkimus, ypač kai kalbama apie etnines, seksualines mažumas, politikus ar politines partijas, kartais – net sukiršinti visuomenę tarpusavyje. Taip pat melagienomis norima sumenkinti aktualius žiniasklaidos pranešimus.
Melagienas galima skirstyti į:
- melagingas žinias – tai išgalvotos istorijos, sufalsifikuotos nuotraukos ir vaizdo medžiaga bei suvaidinti įvykiai;
- klaidinančią informaciją – informacija, kuri pateikta, iškraipius kontekstą;
- satyrą – informacija, kuri remiasi aktualijomis, tačiau nėra tiksli ir teisinga. Kur galima sutikti melagienas?
Klaidinančios naujienos dažniausiai yra platinamos interneto svetainėse, kurios apsimeta tikrais naujienų portalais. Arba kiberentinėmis priemonėmis įsilaužus į įprastus portalus, melaginga informacija talpinama juose, o tai itin pavojinga, nes jei informacija būna patalpinama patikimuose portaluose, žmonės ja labai lengvai patiki.
Melagienos publikuojamos ir socialinėje žiniasklaidoje. Būtent socialiniai tinklai, dėl savo lengvų sklaidos būdų, šiuo metu yra populiariausia netikrų naujienų platforma. Gerokai mažiau šių naujienų sutinkama tradicinės žiniasklaidos kanaluose: spaudoje, televizijoje ir radijuje, tačiau čia jų taip pat pasitaiko.
Kam naudingos melagienos?
Melagienos yra skleidžiamos tiek suinteresuotų trečiųjų šalių, tiek ir nevalstybinių veikėjų, tokių kaip: verslo, politinių atstovų, teroristinių organizacijų ar privačių asmenų, siekiančių politinių ar ekonominių tikslų. Jie nori paveikti auditorijos mąstymą savo požiūrio naudai – tai ypač aktualu rinkimų metu. Melagienų skleidėjai dažnai pavadinami „troliais“, tiesa, svarbu atskirti, kad jie gali veikti savarankiškai arba gali būti nusamdyti suinteresuotų subjektų (pvz.: politinių partijų, verslo, konkretaus asmens ar organizacijos.)
Netikros naujienos gali būti skleidžiamos ir siekiant pritraukti kuo didesnę skaitytojų auditoriją ir taip gauti daugiau pajamų iš reklamos. Internetinės žiniasklaidos kompanijos „BuzzFeed“ atlikta analizė nustatė, kad 20 populiariausių melagingų naujienų pasakojimų apie 2016 m. JAV prezidento rinkimus socialiniame tinkle „Facebook“ susilaukė daugiau susidomėjimo nei 20 geriausių rinkimų istorijų, publikuotų 19-oje pagrindinių žiniasklaidos priemonių.
Kokios tai naujienos?
Siekiant pasipelnyti, dažniausiai skelbiamos su įžymybėmis ir pramogų pasaulio atstovais susijusios naujienos. O norint manipuliuoti visuomenės nuomone, padaryti politinę įtaką, pavyzdžiui, teigiamą reklamą nekompetentingam ar priešiškai valstybei palankiam politikui, skelbiamos politinio ir ekonominio pobūdžio melagienos.
Kaip apsisaugoti nuo netikrų naujienų?
2019 m. moksliniame leidinyje „Science Advances“ publikuotas JAV atliktas tyrimas parodė, kad netikroms naujienoms pažeidžiamiausia visuomenės grupė yra vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės, todėl šiems asmenims ypatingai svarbu išmokti atskirti netikras naujienas. Pagrindinis apsaugos nuo netikrų naujienų būdas turėtų būti sąmoningumo ir kritiškumo ugdymas.
Pasipelnymui skirtos naujienos būna lengviau atskiriamos iš sensacingų, šokiruojančių ar tiesmukų antraščių, kurios sukurtos sukelti skaitytojų susidomėjimą.
Atskirti manipuliatyvaus pobūdžio pranešimus yra sudėtingiau, ypač jei jie sukurti profesionalių tokio turinio kūrėjų. Prieš patikint, o juo labiau dalinantis informacija, kuri atrodo nors šiek tiek išgalvota, vertėtų patikrinti informacijos šaltinį ir pranešimo autorių – ar jie yra patikimi, o taip pat minėtus faktus patikrinti autoritetingose žiniasklaidos priemonėse. Be to, jei melagingą informaciją aptikote socialinėse medijose, apie netinkamą turinį visada reikėtų pranešti, pasinaudojus specialia socialinių tinklų sukurta funkcija.
