Iš istorinių dokumentų žinoma, kad ispanų konkistadoras Hernanas Cortesas pagrobė Montesumą II (dar žinomą kaip Moctezuma Xocoyotzin, ar Montezuma) ir laikė jį rūmuose, bandydamas priversti imperatorių valdyti actekų visuomenę pagal konkistadorų norus.
Actekai greitai sukilo ir apgulė rūmuose apsistojusius ispanus. Ispanai mėgino numalšinti maištą, versdami Montesumą II kreiptis į sukilėlius iš rūmų balkono, tačiau actekai atsisakė nutraukti apgultį ir imperatorius kryžminės ugnies metu žuvo.
Ispanijos konkistadorai galiausiai sunaikino sukilėlių pajėgas ir actekų miestą Tenočtitlaną (šiuo metu jo vietoje yra šių dienų Meksiko miestas), o ant rūmų griuvėsių H.Cortesas pasistatė namą – kurį kasinėjimų metu atrado archeologai.
Pernaudojo skulptūras
Po XVIII amžiaus lombardu mokslininkai aptiko rūmų liekanas su bazalto plokščių grindimis, kurios kadaise galėjo būti miesto aikštės dalimi. Archeologai taip pat nustatė, kad skulptūros, stovėjusios rūmuose, statant H.Corteso namą buvo panaudotos kaip statybiniai blokai.
Vienoje skulptūroje pavaizduota „plunksnuotoji gyvatė“ – dievas Quetzalcóatlis, kuris tūkstantmečius prieš Ispanijos užkariavimą buvo garbinamas visoje Mezoamerikoje, pranešime teigia Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto archeologai.
Jie nustatė, kad dar viena skulptūra, vaizduojanti „plunksnų galvos apdangalą“ irgi stovėjo rūmuose – ir ji taip pat buvo panaudota statant konkistadoro namą.
Mokslininkų pranešime teigiama, kad šis rūmų ir H.Corteso namo atradimas „po penkių šimtmečių atgaivina istorinių įvykių prisiminimus“.
Atradimai buvo padaryti kasinėjant teritoriją po „Nacional monte de Piedad“ – 1775 m. įsteigtu lombardu, kurio tikslas buvo palengvinti pinigų skolinimą neturtingiesiems.
Šiandien „Nacional monte de Piedad“ yra pelno nesiekiantis fondas, užsiimantis labdaryste visoje Meksikoje.
Kasinėjimai buvo atlikti prieš atliekant pastato atnaujinimo darbus.
Parengta pagal „Live Science“.
