„Vakarų civilizacijos kariuomenės savo artileriją naudoja tiksliam pataikymui, siekiant greičiau ir efektyviau neutralizuoti taikinį. Pavyzdys yra mūsų kariuomenės naudojamos savaeigės haubicos „PzH2000“. Jos greitos, tikslios, pačios efektyviausios artilerinės sistemos pasaulyje. Tikslus ir greitas šaudymas atpigina mūšį bei padidina mūsų karių išgyvenamumą, nes nereikia iš vienos vietos pliekti daug kartų į kažkokį plotą“, – pasakoja karys.
Jo teigimu, rytų civilizacijos valstybės naudoja masinę ugnį. „Didelis kiekis artilerinės ugnies į didelį plotą siekiant, kad bent keli sviediniai pataikytų į taikinį. Rusai artilerijos ugnį skaičiuoja sviediniais į plotą. Tai yra kiek vienetų sviedinių reikia iššauti, kad galima būtų sunaikinti kažkokį taikinį. Toks ugnies pasirinkimo būdas sukelia didelį psichologinį efektą, tačiau logistine prasme yra tikras košmaras, nes tenka papildyti artilerijos padalinius sviediniais, kurie sunaudojami tūkstančiais“, – aiškina ginkluotės entuziastas.
Anot jo, artilerinė ugnis gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Tiesioginė ugnis – kai šaudoma lėkštąja trajektorija, t.y. kai vamzdžio pakilimo kampas yra iki 45 laipsnių. „Tokios ugnies privalumas – galima šaudyti į matomus ir nematomus taikinius su didesne pramušamąja galia ir didesniu sviedinio greičiu. Trūkumas – patranka pati yra tiesioginio matomumo zonoje ir sudėtinga kovoti su taikiniais apkasuose arba už priedangos“, – apibūdina D.Antanaitis.
Pasak karininko, netiesioginė ugnis – kai šaudoma aukštąja trajektorija, t.y. kai vamzdžio pakilimo kampas siekia daugiau 45 laipsnių. „Tokia ugnimi šaudo haubicos (jos gali šaudyti ir tiesiogine ugnimi) bei minosvaidžiai. Tokios ugnies privalumas – galima šaudyti iš už priedangos bei naikinti taikinius, esančius atviroje vietovėje, apkasuose bei už priedangos. Trūkumas – ilgas sviedinio skrydžio laikas“, – apibendrina karys.
Jis pasakoja, kad minosvaidžiai yra vieni seniausių netiesioginės ugnies ginklų, kurie (dažniausiai) užtaisomi per vamzdžio žiotis. „Tai nepakeičiamas būrio (apie 30 karių), kuopos (apie 120 karių) ir bataliono (apie 1 000 karių) ugnies paramos ginklas. Priklausomai nuo remiamo padalinio dydžio, skiriasi ir minosvaidžio kalibras. Būriui paprastai skirtas 60 mm minosvaidis. Kuopai – 81 mm, o batalionui – 120 mm“, – sako D.Antanaitis.
Jis pasakoja, kad Lietuvos kariuomenė naudoja dviejų kalibrų minosvaidžius: 60 mm ir 120 mm. Su 60 mm minosvaidžiais galima statyti dūmų uždangą, naktį apšviesti mūšio erdvę paprasta arba infraraudonųjų spindulių (nematoma žmogaus akiai, bet matoma su naktinio matymo priemonėmis) šviesa bei šaudyti skeveldriniais užtaisais į taikinius, esančius tiek atvirame lauke, tiek ir už priedangos arba apkasuose.
„Neseniai Prancūzijos kariuomenė įsigijo naujus 60 mm minosvaidžius su amunicija už beveik 17 mln eurų. Šią sutartį laimėjo Austrijos gamintojas „Hirtenberger Defense Europe“. Austrų laimėjimas yra ypatingas. Kadangi Austrija nėra NATO narė, jai labai sudėtinga dalyvauti NATO pirkimuose, kuriuos organizuoja NATO perkančioji organizacija NSPA (angl. NATO Support and Procurement Agency). NSPA dažnai tiesiog ignoruoja ne NATO narių valstybių gamintojus. Kitas įdomus atvejis – kad prancūzai labai stipriai orientuoti į savus gamintojus, o 60 mm minosvaidžius gamina ir vietos gamintojai“, – pasakoja atsargos majoras.
Kitaip tariant, prancūzų kariams pasirenkant sau tinkamiausią ginklą teko atlaikyti NSPA darbo specifiką bei vietos gamintojų spaudimą. „Tačiau nuo šiol prancūzų kariai naudos 60 mm minosvaidžius pagamintus Austrijoje, kurie laikomi pačiais geriausiais, kokybiškiausiais ir efektyviausiais pasaulyje. Vien vamzdžiui suteikiama tiek šūvių garantija, per kiek kiti minosvaidžiai neatlaiko ir visiškai nusidėvi. Tokia kokybė reiškia, kad mūšio erdvėje nereikės dažnai taisyti minosvaidžių ir jais galima kovoti ilgai ir nenutrūkstamai“, – pasakoja karys.
Ir jis atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų momentą: tokiais pat 60 mm austriškais minosvaidžiais yra ginkluota ir Lietuvos kariuomenė. „Mūsų kariai toliau aprūpinami pačia efektyviausia ginkluote ir technika, kuri tarnaus mums ilgai ir naudingai. Mes negalime (kol kas) įveikti priešą kiekiu, bet galime sėkmingai apsiginti kokybe ir efektyvumu. Kaip normali vakarietiškos civilizacijos valstybė, kokia ir esame“, – apibendrina D.Antanaitis.
