2009 metų gegužės 21 d. Aberdyno Testavimo Centre (JAV, Merilandas) išaušo rytas, ir apie pusę dešimtos tankas T-55 pajudėjo atlikti suplanuotus taikymosi ir taiklumo bandymus. Tądien turėjo būti atlikti tik du šūviai: iš važiuojančio bei stacionariai stovinčio tanko.
Tanke buvo trys žmonės. Pasiekus 18 km/h greitį, tankas turėjo iššauti rusiškos gamybos 100 mm HEAT (kumuliatyvinį) sviedinį. Vietoje to pasigirdo garsus sprogimas ir tankas užsidegė. Nepaisant to, jis toliau riedėjo tolyn.
Į pagalbą suskubo bandymus stebėję asmenys. Jie pasivijo riedantį tanką ir jį sustabdė. Buvo iškviesta greitoji pagalba, o vėliau ir evakuacijos sraigtasparniai – pamačius, kokie buvo įvykusio sprogimo padariniai.
Tanko vado pareigas užėmęs bandytojas mirė įvykio vietoje. Užtaisytojas mirė ligoninėje po 15 dienų. Išgyveno tik vairuotojas – bet jam buvo nustatytas trečio laipsnio nudegimas, apėmęs net 70 proc. kūno. Nenuostabu, kad po tokio fatališko įvykio buvo sudaryta komisija, turėjusi išsiaiškinti įvykio priežastis.
Aberdyno testavimo centras nėra eilinis entuziastų žaidimų laukas – o centras, pavaldus Gynybos departamentui. Jame atliekami įvairūs ginkluotės bandymai, tarp jų ir užsienietiškos technikos. Kiekvieną mėnesį šimtai būsimų kariškių supažindami su kiniška ar sovietine technika. Tarp viso kito – ir su tankas T-55.
T-55 – vienas pirmųjų pagrindinių kovos tankų, 1949 m. suprojektuotų remiantis visiškai naujomis, nebe II pasaulinio karo laikų technologijomis. Tankas greitai tapo standartiniu Sovietų Sąjungos karinių pajėgų pasirinkimu.
Šių tankų gamyklos buvo atidarytos Lenkijoje ir Čekoslovakijoje, tuomet buvusios Varšuvos pakto dalimi. T-55 buvo parduodamas ar net perduodamas kitoms šalims, pasirinkusioms komunistinę kryptį. Skaičiuojama, kad per visą šį laiką buvo prigaminta arti 100 tūkstančių technikos vienetų. Jų galima rasti kone pusėje pasaulio: nuo Europos ir Azijos iki Afrikos ar net Pietų Amerikos valstybių.
Nepaisant septynių dešimtmečių, praėjusių nuo sukūrimo, daugelis skurdesnių šalių iki šiol naudoja šį tanką. T-55 vis dar kovoja Sirijoje, Irakas šį tanką neseniai panaudojo kovoje su Islamo valstybę pasiskelbusiais džihadistais. Gatvėse T55 kasdien išvystume ir kituose nestabiliuose regionuose: Jemene, Libijoje, Sudane.
Todėl tokių ginkluotės bandymų vis dar reikia – ir ne vien dėl galimo priešiško panaudojimo. Nemažai buvusių komunistinių šalių dabar yra amerikiečių regioniniai partneriai. Neretai buvusius diktatorius nuvertusios vyriausybės neturi pinigų atnaujinti savo ginkluotę, tad naujokus karius modernios karybos tenka mokyti naudojant seną turimą techniką. Tam amerikiečiai mokosi eksploatuoti net ir sovietinius ginklus – nes jei ne jie, tada apie karybą toliau aiškins prorusiški mokytojai.
2010 metais buvo baigtas įvykio tyrimas. Ir dabar viešai galima susipažinti su ataskaita.
Įgula buvo patyrusi. Vadas turėjo net 26 metus patirties testuojant tankus – ir daugiausiai užsienio gamybos. Taikytojas turėjo tik šešerių metų patirtį, bet net ketveri buvo skirti vien užsienietiškos technikos bandymams. Išgyvenęs vairuotojas su svetima technika dirbo jau 11 metų. Nebuvo nustatyta, kad įgula būtų padariusi kažką neleistino, kas būtų sukėlę sprogimą.
Bandomasis tankas buvo pagamintas 1974 metais. Jokių įrašų apie jo priežiūrą iki 1995 metų amerikiečiai neturėjo. 2008 metų pabaigoje įmontuotas 100 mm pabūklas buvo tikrinamas ir pripažintas tinkamu naudoti, net jei nebuvo galima atsekti, kiek šūvių juo jau buvo atlikta.
Nustatyta, kad kumuliatyvinis sprogmuo staiga detonavo pačiame pabūkle. Per atsiradusius įtrūkius į tanko vidų pasipylė sprogusios galvutės sukeltos liepsnos, kurios ir pražudė dalį įgulos. Vis tik vamzdis nebuvo pripažintas kaltu dėl įvykio – trūkiai atsirado po sprogimo. Prieš detonuodamas sviedinys jau buvo pradėjęs judėti vamzdžiu (buvo nukeliavęs 40 cm). Vamzdyje tuo metu buvo pasiektas projektinis 3000 barų slėgis, kuris kartu su sprogimu ir tapo atsiradusių trūkių priežastimi.
Buvo įvertinta ir amunicija. Šaudymo bandymams buvo paruošti du 1971 metų gamybos 100 mm HEAT tipo sviediniai „BK-5M“ kuriuos su dar 54 tokiais pačiais sviediniais JAV įsigijo 1999 metais. Kitais metais dvidešimt jų buvo iššauta iš stovinčio tanko, likę buvo padėti į saugyklą.
Originalūs sviediniai suveikia taip: sviedinyje įmontuota galvutė atsitrenkia į taikinį ir skyla, o nuo smūgio suveikia pjezo generatorius. Jo sugeneruotas elektros impulsas įjungia elektrinį galvutės detonatorių. Pastarasis per sviedinį nuvestu variniu strypu paleidžia kitą detonatorių, kuris galiausiai susprogdiną sprogiąją medžiagą.
2008 metų pabaigoje buvo bandyta modifikuoti sviedinius. Kadangi sprogstamosios medžiagos nebuvo įmanoma saugiai pašalinti, buvo išmontuota dalis įrangos. Pašalintos visos energetinės medžiagos, taip pat pirminio paleidimo galvutė, detonatorius, apsauginės sistemos. Paliktas tik pjezo srovės generatorius ir centrinis kontaktinis tinklas. Taip buvo bandyta išvengti sviedinio detonavimo.
Praktiškai taip modifikuotas sviedinys neturėjo sąlygų suveikti. Tyrimui nenustačius kas iš tikro įvyko blogai, buvo rekomenduota prieš naudojant senus užsienietiškus sviedinius ne tik vizualiai įvertinti jų būklę – juos privaloma peršviesti rentgenu ir įsitikinti, kad jų vidiniuose mechanizmuose viskas yra gerai.
Taip pat konstatuota, kad bandymus atlikę vyrai kaip saugos priemones dėvėjo tik atitinkamus batus, ausų apsaugas ir rusiško tipo tankistų šalmus. Kita apranga buvo paprasti džinsai ir marškinėliai – o ne rekomenduojami nedegūs kostiumai. Pastarieji būtų sumažinę didelių nudegimų tikimybę.
Tad jei manote, kad bandytojo darbas tik smagumas – prisiminkite, kad jiems tenka bandyti pavojingą ginkluotę. Taip pat tenka naudotis technika, kurios detaliai nežino. Būtent tam jie ir samdomi.
