„Vis dar vyrauja klaidingas suvokimas, kad doktoranto veikla apsiriboja ėjimu į paskaitas ir kursinių darbų rašymu. Tačiau doktorantūrą tapatinčiau su darbu pilnu etatu“, – teigia R. Sedziniauskienė.
Anot jos, daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip Suomija ar Norvegija, doktorantūra traktuojama kaip tarpinis etapas, siekiant tapti pilnateisiu mokslinį laipsnį turinčiu ir specifinėje srityje kompetencijas įgijusiu akademinės bendruomenės nariu, netapatinant doktoranto su eiliniu studentu.
„Tikiu, kad ir Lietuvoje jaunųjų mokslo daktarų bei siekiančių jais tapti prestižas ateityje kils“, – tikina R.Sedziniauskienė.
Iš Suvalkijos kilusi moteris pabaigusi studijas šiandien sėkmingai dirba Kauno technologijos universitete (KTU). Būdama šio universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Bendradarbiavimo vystymo skyriaus vadove, Rimantė stengiasi plėtoti ir palaikyti universiteto bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos ir užsienio verslo įmonėmis, viešosiomis įstaigomis ir kitomis organizacijomis bei jų poreikius integruoti į studijų procesus.
Apie studijų patirtį KTU, studentišką gyvenimą ir laisvalaikį, dabartines veiklas bei tai, kaip šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas veikia verslo įmones su R. Sedziniauskienė kalbamės plačiau.
– Kodėl savo karjeros perspektyvai pasirinkote viešojo administravimo sritį?
– Pamenu, kad dar mokantis mokykloje vis juokaudavau, kad kandidatuosiu į Seimą. Galbūt tai buvo susiję su idealistiniu užmoju pakeisti pasaulį. Visgi politikos mokslų pasirinkti nedrįsau – viešasis administravimas pasirodė saugesnis variantas. Pasidomėjusi, ko bus mokomasi šioje programoje, tvirtai žinojau, kad noriu studijuoti būtent tai.
– Kas lėmė jūsų pasirinkimą atvykti studijuoti būtent į KTU?
– Prisipažinsiu, jog pirmasis kriterijus, renkantis, kur studijuoti, buvo studijų programa. Tik suradusi patikusią, pradėjau domėtis apie ją siūlantį universitetą ir kuriame mieste jis yra. KTU man atrodė vienas iš stipriausių universitetų Lietuvoje, tad net nesudvejojau įrašydama šį pasirinkimą pirmu numeriu savo sąraše. Žinau, kad šiandieniniai studentai daug atidžiau analizuoja universitetus ir jų reitingus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekste, todėl priimdami sprendimą jau gali numanyti, kas jų laukia įstojus mokytis.
– Kokie buvo jūsų pirmieji metai iš mažo miestelio atvykus studijuoti į Kauną?
– Pirmieji keletą mėnesių iš tiesų nebuvo lengvi. Juk pasikeitė viskas – gyvenamoji vieta, mokslo institucija, pėsčiomis ne visuomet įveikiami atstumai, daug nepažįstamų žmonių. Suprantama, kad iš pradžių drąsiai nesijaučiau, tačiau vėliau apsipratau, vis labiau susipažindama su Kaunu ir palaipsniui pamatydama šio miesto grožį.
– Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių metų žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas?
– Tikrai pritarčiau, kad tai vienas geriausių gyvenimo etapų. Tikiu, kad gyvenime visuomet reikia išlaikyti balansą, todėl studijuodama buvau stropi studentė, bet tuo pačiu aktyviai leisdavau laisvalaikį su studijų draugais.
Gyvenimas bendrabutyje taip pat nebuvo nuobodus, nes sugalvodavome įvairių veiklų: vakarodavome žaisdami stalo žaidimus ar stalo tenisą bendrabučio sporto salėje. Taip pat pora metų savanoriavau tuometiniame KTU Karjeros centre, o doktorantūros studijų laikais priklausiau Doktorantų draugijai, kurioje ėjau Žmogiškųjų išteklių koordinatorės pareigas. Visos šios veiklos praturtino laisvalaikį, suteikė galimybę išbandyti save bei atsiskleisti.
– Kas paskatino tęsti mokslus magistrantūros, o vėliau ir doktorantūroje? Kokie esminiai skirtumai tarp bakalauro ir tolimesnių studijų?
– Tęsti mokslus magistrantūros studijose atrodė savaime supranta. Tik šįkart norėjosi plėsti savo žinias, todėl po bakalauro studijų apie viešąjį sektorių, nusprendžiau studijuoti ir daugiau sužinoti apie verslo ypatumus. Tuo tarpu doktorantūros studijas pasirinkau paskatinta savo mokslinės vadovės, kuomet rengiant magistrantūros baigiamąjį darbą ji pastebėjo mano gabumus ir, tikriausiai, atkaklumą, taip reikalingą vykdant mokslinius tyrimus. Pati iki tol niekada negalvojau tęsti studijų trečioje pakopoje.
Manau, Lietuvoje buvimas doktorantu nėra pakankamai vertinamas. Vis dar vyrauja klaidingas suvokimas, kad doktoranto veikla apsiriboja ėjimu į paskaitas ir kursinių darbų rašymu. Tačiau doktorantūrą tapatinčiau su darbu pilnu etatu, kurio metu doktorantas atlieka tyrimus savo domėjimosi srityje, rengia mokslinius straipsnius, vyksta į Lietuvos ir užsienio konferencijas, veda paskaitas studentams, rengia paraiškas ar prisijungia prie įvairių mokslinių projektų, t. y. pilnai įsitraukia į akademinės bendruomenės veiklas.
Ne veltui daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip Suomija ar Norvegija, doktorantūra traktuojama kaip tarpinis etapas, siekiant tapti pilnateisiu mokslinį laipsnį turinčiu akademinės bendruomenės nariu, netapatinant doktoranto su eiliniu studentu. Tikiu, kad ir Lietuvoje jaunųjų mokslo daktarų bei siekiančiais jais tapti prestižas kils.
– Magistrantūroje studijavote tarptautinį verslą, vėliau doktorantūroje tęsėte tyrimus šioje srityje. Kokią technologijų ir inovacijų perspektyvą matote šiuolaikiniame verslo sektoriuje?
– Įvairūs tyrimai atskleidė, kad sėkmingai veikiančios vidutinio dydžio įmonės į technologijas kasmet investuoja apytiksliai 5 proc. savo metinių pajamų. Tai rodo, kad naujausių technologijų ir inovacijų integracija versle yra ne tik didžiųjų korporacijų prerogatyva, tai tampa savaime suprantamu dalyku ir smulkesniam verslui.
Bandymas ignoruoti technologijų pažangą ne vienai tarptautinei milžinei baigėsi katastrofiškai: prisiminkime tuometinės fotografijos ir filmavimo rinkoje dominavusios įmonės „Kodak“ pavyzdį, kuri, nenorėdama pripažinti skaitmeninės fotografijos technologijos reikšmės, buvo visiškai sutriuškinta savo konkurentų.
Kitas gerai žinomas pavyzdys – suomių mobiliųjų telefonų lyderės „Nokia“ gerokai pavėluotas nenoras keistis. Visgi norisi pabrėžti, kad inovacijos ir technologijos padeda ne tik atrasti naujas rinkas ar tobulinti produktus, jos taip pat padeda optimizuoti kasdienius procesus, sumažinti rizikas, gelbsti priimant strategiškai svarbius sprendimus.
– Kokia jūsų nuomonė apie dirbtinio intelekto integraciją verslo sektoriuje? Ar tikite, kad ateis diena, kai robotai pakeis žmones?
– Manau, kad baimintis, jog robotai ateityje pakeis žmones nevertėtų. Labai pritariu garsaus Kinijos magnato, bendrovės „Alibaba Group“ įkūrėjo Ma Jun (žinomo, kaip Jack Ma) išsakytai minčiai, kad tik žmogus gali sukurti kompiuterį, bet dar neatsirado nei vienas kompiuteris, galintis sukurti žmogų. Taigi dirbtinį intelektą ir robotizaciją vertinu kaip akivaizdžią žmonijos pažangą, kuri ateityje palengvins žmonių darbus – rutininiai ir monotoniški darbai galės būti atliekami robotų, tuo tarpu žmonėms liks daugiau laiko kūrybiškumui ir dar didesnėms inovacijoms.
Tačiau tai nereiškia, kad reikės mažiau stengtis – priešingai, norint pasinaudoti dirbtinio intelekto privalumais ir juos integruoti į verslo procesus, verslininkai turės nuolat kelti savo kvalifikaciją, ypatingai IT, duomenų analitikos, prognozių technologijos srityje.
– Neretai įsivaizduojama, kad verslo studijų kryptis yra labai plati ir būsimiems studentams kartais kyla klausimų, koks tolimesnis jų karjeros kelias laukia baigus šias studijų programas. Kokias kompetencijas įgijote studijuodama?
– Turbūt šioje vietoje reikėtų akcentuoti universiteto kaip institucijos misiją – kurti žinias ir suteikti plataus masto išsilavinimą, kurį įgijęs asmuo geba kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, turi pakankamai žinių ir kompetencijų objektyviai priimti sprendimus. Universitetinės studijos nėra siauros specialybės mokymai, todėl jas pabaigę absolventai gali rinktis įvairius darbus. Studijuodama verslo krypties studijose, įgijau žinių apie tarptautinį konkurencingumą, verslo modelių inovacijas, logistikos ir tarptautinių finansų pagrindus.
– Kaip keičiasi studentų ir dėstytojų kartos? Kas jus žavi šiuose pokyčiuose?
– Studentų kartų pokyčius turėjau galimybę pajausti ir pati kelerius metus dėstydama universitete. Šių dienų studentai yra labai aktyvūs, gebantys argumentuotai išsakyti savo poziciją, orientuoti į savo tikslą ir jo sistemingai siekiantys. Kita vertus, pastebima ir tai, kad jiems sunku sutelkti dėmesį ilgesnį laiko tarpą, tad dėstytojams, norintiems studentus sudominti paskaitų metu, tenka būti kaip niekada išradingiems. Labai džiugu, kad galimybės šių dienų studentui yra ypatingai didelės, todėl dar studijuodami jie gali augti ne tik profesinėje srityje, bet ir tobulinti kitas svarbias kompetencijas.
Puikias galimybes turi ir jaunos kartos dėstytojai – galimybė kelti kvalifikaciją užsienyje, bendrauti ir dalintis patirtimi su akademine bendruomene iš viso pasaulio. Jaunosios kartos dėstytojai deda ypatingai daug pastangų, ieško naujų mokymo metodų, įtraukia verslo ar viešųjų organizacijų atstovus, siekdami, kad tai, ką jie dėsto, atitiktų šių dienų rinkos poreikius.
