„Technologiniu požiūriu ausinukas „Walkman“ nebuvo itin revoliucingas, nes nešiojamų prietaisų įrašams daryti ir leisti egzistavo ir iki jo. Revoliucinga pati idėja: įrenginys skirtas tik muzikai klausyti, daryti tai asmeniškai, patogiai, netrukdant aplinkiniams, vaikštant, keliaujant ar užsiimant bet kokia veikla. Šis sumanymas suteikė postūmį visai šiuolaikinės muzikos industrijai ir pramynė kelius tokiems sprendimams kaip „Spotify“ platforma, kuria daugelis dabar naudojamės kasdien“, – komentuoja „Telia“ muzikinės įrangos vadovė Eglė Monginaitė.
Diktofonas virto ausinuku
Postūmį pirmojo „Walkman“ sukūrimui suteikė legendinis „Sony“ vadovas ir vienas kompanijos įkūrėjų Masaru Ibuka. Būdamas didelis muzikos mėgėjas ir daug laiko leisdamas kelionėse, M.Ibuka bendrovės inžinierių paprašė jam sukurti patogų nešiojamą įrenginį muzikai klausyti. „Walkman“ prototipu tapo nešiojamas kasetinis diktofonas, kurį „Sony“ pavertė įrašams klausyti skirtu įrenginiu.
Šis sužavėjo „Sony“ vadovą, ir ausinuką buvo pradėta ruošti masinei gamybai. Tiesa, bendrovėje dėl to buvo kilę rimtų dvejonių. Nerimauta, ar kas nors pirks įrenginį be įrašymo funkcijos, skirtą vien klausymui. Pasakojama, kad M.Ibuka nuogąstavimus atrėmė paprastu klausimu – „negi manote, kad kasečių grotuvas, kurio galima klausyti vaikštant, nėra gera mintis?“
Tolesnė istorija pademonstravo, kad „Sony“ vadovas buvo visiškai teisus. Pirmieji ausinukai „Walkman“ prekyboje pasirodė Japonijoje ir kainavo apie 33 tūkst. jenų arba 150 JAV dolerių. Nepaisant palyginti aukštos ausinuko kainos, žaibiškas „Walkman“ populiarėjimas pranoko kompanijos lūkesčius: „Sony“ tikėjosi parduoti apie 5 tūkst. ausinukų, tačiau vien per pirmuosius du mėnesius jų buvo nupirkta šešiskart daugiau – per 30 tūkstančių.
Nuo kasečių prie CD
„Walkman“ sparčiai plito pasaulyje, papirkdami vartotojus paprastumu, funkcionalumu, elegantišku dizainu. Miniatiūrizacijos ir patogumo etalonu tapusiai technologijai populiarėjant, augo ir įrašų kasetėse paklausa. Gana greitai po „Walkman“ pasirodymo, 1983 m., kasečių pasaulyje jau buvo parduodama daugiau nei vinilo plokštelių. Dar po metų, 1984 m., „Sony“ pristatė ir pirmuosius ausinukus įrašams kompaktiniuose diskuose klausyti.
Ausinukai keitė ne tik garso įrašų pramonę, bet ir žmonių gyvenimo būdą. „Muziką nuo šiol buvo galima pasiimti su savimi, ir daugeliui tai tapo paskata gyventi aktyviau. Skaičiuojama, kad didžiausio „Walkman“ populiarumo laikais, 1987-1997 metais Vakarų pasaulyje trečdaliu padaugėjo žmonių, kurie aktyviam laisvalaikiui rinkosi pasivaikščiojimą. Ausinukų bumas sutapo ir su aerobikos suklestėjimu. Sportas ir muzika įgavo glaudžią sąsają, o „Walkman“ tapo aktyvaus, šiuolaikiško žmogaus simboliu“, – sako E. Monginaitė.
Du dešimtmečius „Sony“ ausinukai klestėjo, o įrenginio pavadinimas net tapo bendriniu žodžiu. 1986 m. „Walkman“ įtrauktas į Oksfordo anglų kalbos žodyną, įvairiose šalyse taip vadinti visi nešiojami ausinukai.
Po 200 mln. „Walkman“ pasidavė
Vis dėlto, nepaisant daugelį metų trukusio populiarumo, „Walkman“ era baigėsi įsivyravus muzikos įrašų skaitmeninimui ir MP3 formatui. Nors „Sony“ 2000 m. pabaigoje pristatė „Walkman“ modelį, atkuriantį skaitmeninius failus, įrenginys vis dar nenaudojo MP3 formato. Ir tai buvo kritinė „Sony“ klaida.
Dar vieną smūgį legendiniam „Walkman“ sudavė 2001 m. spalį pristatytas kompanijos „Apple“ grotuvas „iPad“, greitai tapęs madingiausiu ausinuku visame pasaulyje. Kurį laiką mėginusi atsilaikyti konkurencinėje kovoje, „Sony“ 2010 m. sustabdė „Walkman“ gamybą. Iki tol kompanija pagamino apie 200 mln. kasetinių ausinukų „Walkman“.
Šiandien vien muzikai klausyti skirti ausinukai taip pat tapo retenybe. Juos pakeitė išmanieji telefonai, be daugybės kitų funkcijų leidžiantys klausytis ir žiūrėti garso bei vaizdo įrašus. Nebeliko ir kasečių bei kompaktinių diskų: didžiosios dalies muzikos pasaulio vartotojai šiuo metu klausosi internetu, per tokias platformas kaip „Spotify“ ar „YouTube“.
Per praėjusius metus registruotų vartotojų, besinaudojančių internetu muziką transliuojančių platformų paslaugomis, skaičius paaugo trečdaliu ir pasiekė 358 milijonų. Pajamos iš internetu transliuojamų įrašų pernai sudarė daugiau nei pusę, 56,1 proc. pasaulinės muzikos industrijos pajamų. Tam kelius pramynė paprasta prieš 41-erius metus įgyvendinta idėja: pasiūlyti galimybę muzikos patogiai klausytis vaikštant.
