Padėtų sumažinti nusikalstamumą
Renkantis gyvenamąją vietą, saugumas daugeliui žmonių yra vienas svarbiausių prioritetų. Deja, savivaldybėms vis dar nepavyksta visose miesto prieigose užtikrinti mažo nusikalstamumo ir sukurti tokios aplinkos, kurioje gyventojai galėtų jaustis saugūs bet kuriuo paros metu.
Vienas paprasčiausių šios problemos sprendimų būdų – išmani apšvietimo sistema. Aprūpinus kiekvieną gatvės žibintą specialiais sensoriais ir, panaudojus daiktų interneto sąsają, juos visus būtų galima sujungti į bendrą tinklą. Taigi, anksčiau sutemus ar pradėjus lyti viename rajone, jame šviesa galėtų būti įjungiama anksčiau nei kitame, o įvairūs jutikliai kiekviename šviestuve padėtų preciziškai parinkti adekvatų šviesos stiprumą, išvengiant per stipriai apšviestų ar pernelyg tamsių gatvės vietų.
„Įvairūs išmanus apšvietimo sprendimai ne tik prisidėtų prie saugios ir jaukios miesto aplinkos kūrimo, bet sumažintų šviestuvų elektros sąnaudas iki 80 proc. Kita išeitis – išmanios stebėjimo kameros. Naudodamos dirbtinio intelekto ir veidų atpažinimo sprendimus, stebimoje teritorijoje jos galėtų atpažinti konfliktines ir smurtines situacijas bei akimirksniu apie tai informuoti pagalbos tarnybas, taip užkertant kelią pavojingiems nusikaltimams“, – pasakoja telekomunikacijų bendrovės „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse Ricky Chenas.
Prie to taip pat prisidėtų spartus ir patikimas 5G ryšys, kuris suteiktų galimybę vaizdą perduoti kur kas geresne kokybe, o kameras montuoti net ir atokiose miesto dalyse bei, esant reikalui, į stebėjimo sistemą integruoti dronus.
Mažiau laiko spūstyse
Vieni didžiausių penktos kartos tinklo privalumų – kur kas mažesnis vėlavimas ir didesnis duomenų greitis. Jie labai svarbūs ten, kur situacija keičiasi kiekvieną sekundę, o net ir menkiausias delsimas reaguoti į situaciją gali pasibaigti tragedija – eisme. Kadangi daugeliui didmiesčių vis dar nepavyksta išvengti automobilių avarijų, o gyventojams iki šiol tenka leisti laiką spūstyse, įvairios kompanijos tikisi abi problemas išspręsti pasitelkdamos šią pažangią ryšio technologiją.
Įvairūs miesto gatvėse išdėstyti ir į tinklą sujungti jutikliai galėtų automobiliams perduoti informaciją apie slidų ir apsnigtą kelią ar ką tik atsiradusią duobę. Todėl apie tai laiku būtų informuotas vairuotojas ar netgi automobilio saugumo sistemos, kurios galėtų automatiškai sumažinti greitį ar parinkti kitą važiavimo kryptį, taip užkertant kelią nelaimingam atsitikimui. Žinoma, norint šią idėją paversti realybe, mieste cirkuliuojančios transporto priemonės turėtų būti aprūpintos 5G ryšio įranga. Tai įgyvendinti jau ėmėsi „Huawei“, paskelbusi apie partnerystę su aštuoniolika automobilių gamintojų, turint tikslą komercializuoti 5G technologijas transporto pramonėje.
Vis dėlto išmanūs sensoriai gali būti panaudoti ir miestiečių patogumui. Kai kuriuose JAV didmiesčiuose vietinė valdžia, reaguodama į 5G plėtrą šalyje, suteikė leidimą telekomunikacijų kompanijoms vystyti 5G ryšiu paremtą eismo valdymo sistemą. Ant gatvės žibintų stulpų ir po grindiniu įrengti jutikliai nuolat perduoda informaciją apie eismo srautus įvairiose sankryžose, kas suteikia galimybę realiu laiku modifikuoti šviesoforų veikimą ir taip efektyviai sumažinti spūstis. Be to, automobiliams nestovint kamščiuose, taip pat tikimasi iki 44 proc. sumažinti anglies dioksido taršą.
Palengvintų neįgaliųjų judėjimą
Augant miestų gyventojų skaičiui, susiduriama nepakankamu viešųjų paslaugų prieinamumu, o miestų infrastruktūra tampa nebepajėgi užtikrint miestiečių poreikius. Miestų ligoninėse kai kuriais atvejais gydytojo konsultacijos tenka laukti net keletą mėnesių, todėl kai kuriose šalyse jau dabar diegiami pagrindai 5G ryšiu paremtai telemedicinai.
„Spartus internetas suteiktų galimybę pacientus konsultuoti nuotoliniu būdu, ne tik vaizdo skambučiu atliekant apklausą, bet ir pasitelkiant įvairių išmanių medicininių prietaisų rodmenis. Tai padėtų sumažinti infrastruktūros poreikį bei leistų sunkiai judantiems ligoniams gauti kokybišką ir greitai pasiekiamą paslaugą“, – pasakoja R.Chenas.
Taip pat miestuose vis dar neretai komplikuotas yra neįgaliųjų judėjimas. Šį palengvinti galėtų išmaniosiose perėjose prijungti dirbtinio intelekto jutikliai – jie atpažintų judėjimo negalią turintį žmogų ir galėtų prailginti žalio šviesoforo signalo trukmę ar apie eismo situaciją informuoti regėjimo sutrikimų turinčius pėsčiuosius.
Geru pavyzdžiu galima laikyti ir oro uostuose bandomus išmaniuosius akinius, kurie internetu nuolat perduoda vaizdą ir leidžia įstaigos darbuotojams užtikrinti saugų ir savarankišką aklųjų judėjimą.
