Stipriausias siekė 3,1 balo. Praėjusį mėnesį rajoną ištiko dar 34 žemės drebėjimai.
Žemės drebėjimai svyravo nuo 1,6 iki 3,1 stiprumo pagal Richterio skalė ir vyko maždaug 6,5 km gylyje.
Kaip rašoma Nacionalinio parko svetainėje, Jeloustounas yra viena iš seismiškai aktyvių vietų JAV, per metus čia užfiksuojanti maždaug nuo 700 iki 3000 drebėjimų.
Prieš 640 tūkst. metų įvykęs Jeloustono ugnikalnio išsiveržimas turėjo katastrofiškų padarinių: didelė dalis Šiaurės Amerikos buvo padengta kelių centimetrų storio pelenų sluoksniu, tai turėjo ilgalaikių pasekmių Žemės klimatui.
Kaip ir daugelis panašių ugnikalnių, Jeloustouno vulkanas „kvėpuoja“ – po žeme esanti magma juda bei turi pakilimo ir nuslūgimo fazes.
Kadangi Jeloustoune žemės plutos storis siekia tik 6–10 km (kitur vidutinis plutos storis siekia 24 km), magmos judėjimas čia yra labiau juntamas.
Vulkanologai remiasi dešimčių įrenginių, tokių kaip GPS imtuvai ir seismometrai, duomenimis, kurie fiksuoja milžinišką Jeloustouno ugnikalnį (jo magma plyti 88 km ilgio, 29 km pločio ir 14 km gylio ertmėje).
Išsiveržus tokiam milžiniškam ugnikalniui, kelių šimtų kilometrų spinduliu žūtų bet kokia gyvybė, o Šiaurės Amerika būtų padengta pelenais.
Tai suduotų smūgį žemės ūkiui, o planetos klimatas atvėstų mažiausiai dešimtmečiui.
Paskutinį kartą tokio masto išsiveržimas įvyko prieš 70 tūkst. metų Indonezijoje. Bet ekspertai įsitikinę: mūsų kartai toks įvykis negresia.
