Vykdydami renovacijos darbus ir ruošdami buvusį nacių koncentracijos stovyklos bloką artėjančiai Austrijos parodai, Austrijos Nacionalinio aukų nukentėjusiems nuo nacizmo fondo nariai rado „peilius, šakutes, kablius, žirkles, odos gabalus, batsiuvio įrankius ir batų dalis“. Šie naujausi 17 bloko radiniai buvo iškelti, dokumentuoti ir perduoti Aušvico muziejaus restauraciniam skyriui – tolimesnei analizei.
Manoma, kad kelių aukštų gyvenamajame pastate gyveno keli kaminkrėčiai, aiškina Nacionalinio fondo konsultantas Johannesas Hofmeisteris, todėl manoma, kad šių daiktų slėptuvė nėra atsitiktinė. Kaip rašoma Nacionalinio fondo pranešime spaudai, kiti bloko gyventojai taip pat greičiausiai buvo amatininkai. Ir iš tikrųjų, išgyvenusiųjų liudijimai rodo, kad pastato rūsyje buvo įkurtos dirbtuvės, kuriose, pavyzdžiui, buvo pinami krepšiai.
Šie amatai galbūt ir buvo radinių atsiradimo priežastis, skelbia Nacionalinis fondas – kai kas galbūt taisė drabužius, kai kas – batus. Alternatyvi galimybė – žirklės ir stalo įrankiai galėjo būti naudojami mainams su kitais kaliniais – ar net pabėgimo rengimui. Tačiau be išsamios analizės nieko tvirtai teigti negalima.
Pastatytas 1941 m., 17 blokas buvo originalios Osvencimo stovyklos, vadinamos „Aušvicu I“ (arba „pagrindine stovykla“) dalimi – o ši buvo įkurta Antrojo pasaulinio karo metu okupuotoje pietų Lenkijoje. Vien šioje vietoje nacistinė Vokietija vienu metu kalino iki 20 000 žmonių.
Iš viso buvo įkurtos daugiau nei 40 Aušvico stovyklos padalinių – įskaitant Aušvicą II Birkenau, kuriame buvo siaubą keliančios dujų kameros. Per ketverius su puse metų didžiausioje nacių mirties stovykloje buvo nužudyta 1,1 milijono žmonių – didžioji dauguma buvo žydai, kiti – lenkų civiliai, sovietų karo belaisviai, romai, Jehovos liudytojai, homoseksualūs asmenys ir politiniai kaliniai.
Parengta pagal „IFL Science“.
