Tyrėjai teigia, kad laukinės gamtos urbanizacija prisideda prie zoonotinų (pereinančių nuo gyvūnų žmonėms) ligų atsiradimo.
Tai galioja ir naujojo koronaviruso SARS-CoV-2 atveju, kuris, mokslininkų manymu,
prieš peršokdamas ant žmonių, visų pirma atsirado šikšnosparniuose. Hubėjaus provincija Kinijoje yra viena iš tokių aktyviai ir greitai urbanizuojamų teritorijų.
D.Lapola, kuris tiria, kaip žmogaus veikla pakeis būsimas atogrąžų miškų ekosistemas, sako, kad Amazonėje vyksta lygiai tokie patys procesai.
„Amazonė yra didžiulis virusų rezervuaras, – jis sako interviu AFP. – Geriau nebandykime savo laimės“.
Didžiausi pasaulyje atogrąžų miškai nyksta nerimą keliančiu greičiu.
Praėjusiais metais, kurie buvo pirmieji Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro kadencijos metais, miškų naikinimas Brazilijos Amazonėje išaugo 85 procentais ir pasiekė didesnį nei 10 000 kvadratinių kilometrų plotą – daugmaž dvigubai didesnę teritoriją, nei Lietuva.
Tokia tendencija matyti ir šiemet. Remiantis duomenimis, pagrįstais Brazilijos nacionalinio kosminių tyrimų instituto (INPE) palydovų nuotraukomis, nuo sausio iki balandžio buvo sunaikinta 1 202 kvadratiniai kilometrai miško – ir tai buvo naujas pirmojo ketvirčio rekordas.
Tai yra bloga žinia ne tik planetos, bet ir žmonių sveikatai, sako D.Lapola, kuris Maxo Plancko institute Vokietijoje apsigynė žemės sistemų modeliavimo daktaro laipsnį ir dabar dirba Kampino universitete Brazilijoje.
„Kai sugriaunate ekologinę pusiausvyrą, tada virusas gali peršokti iš gyvūnų į žmones“, – sako jis.
ŽIV, Ebola ir Dengės karštligė
Panašius modelius galima pastebėti ir su ŽIV, Ebola ir Dengės karštlige – „visais virusais, kurie atsirado ar masiškai išplito dėl ekologinio disbalanso“, – sako mokslininkas.
Iki šiol dauguma tokių protrūkių koncentravosi Pietų Azijoje ir Afrikoje, ir dažnai buvo susiję su tam tikromis šikšnosparnių rūšimis.
Tačiau didžiulė Amazonės biologinė įvairovė gali paversti šį regioną „didžiausiu koronavirusų telkiniu pasaulyje“, teigia D.Lapola.
„Tai dar viena priežastis neišnaudoti Amazonės iracionaliai – taip, kaip mes darome dabar“, – sako mokslininkas ir priduria, kad dar viena priežastis sunerimti yra miško kirtimai, atliekami nelegalių ūkininkų, kalnakasių ir medkirčių.
Šią savaitę klimato kaitos skeptikas J.Bolsonaro, kuris nori atverti saugomas vietines žemes kalnakasybai ir žemės ūkiui, žengė retą gamtosauginį žingsnį – kovai su miškų kirtimu Amazonėje dislokavo kariuomenę.
„Tikiuosi, kad per kitą prezidento administraciją daugiau dėmesio skirsime tam, kas yra didžiausias planetos biologinis lobis, – teigia D.Lapola. – Turime iš naujo atrasti ryšį tarp mūsų visuomenės ir atogrąžų miškų“.
Kitu atveju pasaulis patirs daugiau protrūkių – o tai yra labai sudėtingas procesas, kurį sunku nuspėti, įspėja mokslininkas.
Parengta pagal „Science Alert“.
