Gebėjimas įvairioje vaizdinėje medžiagoje: nuotraukose, filmuose, vaizdo įrašuose, piešiniuose ir kt. įžvelgti užkoduotas gilesnes prasmes yra priskiriamas vizualiniam raštingumui. Šiame amžiuje vizualinis raštingumas yra toks pats svarbus kaip ir skaitmeninis raštingumas, nes atsiradus naujoms technologijoms didžioji dalis informacijos pateikiama vaizdais, o nuolat ugdomas kritinis mąstymas turėtų būti pagrindinis įrankis atsirenkant ir vertinant matomą vaizdinę informaciją.
Vaizdai ne visada atspindi realybę
Asociacijos „Langas į ateitį“ turinio ekspertas Algimantas Merkys sako, kad kritinis mąstymas yra žmogaus gebėjimas patikrinti informaciją prieš ja patikint. „Pamatę kokią nors sensacingą naujieną, nesvarbu, ar tai tekstas, ar vaizdas, pirmiausia turime stabtelėti ir atsakyti sau į keletą klausimų: ar tai yra patikimi informacijos šaltiniai, kas yra informacijos autorius, ar tokią informaciją skelbia, dalinasi ir kiti kanalai“, – pataria A. Merkys.
Specialistas tvirtina, kad pagrindinis būdas išvengti netikrų naujienų – mažiau tikėti vien socialiniais tinklais ir daugiau remtis visuotinai žinoma ir patikima nacionaline žiniasklaida. Geriausia, kai žinia yra paskelbta keliose nesusijusiose žiniasklaidos priemonėse, taip pat pravartu pasidomėti, kaip apie tarptautinius įvykius informuoja užsienio spauda. Pasak A. Merkio, svarbu jokiu būdu įtartina informacija nesidalinti vos ją pamačius, nes taip tik prisidedama prie netikrų žinių skleidimo.
Algimantas Merkys primena, kad būtent šiuo koronaviruso laikotarpiu, internete, o ypač socialiniuose tinkluose galima rasti labai daug netikros, paniką keliančios ir skatinančios daryti nelogiškus veiksmus informacijos, kuria, deja, bet dalis žmonių tiki.
Devyniolikmetis vaizdo tinklaraštininkas Baironas Dentonas iš Londono pernai atliko nedidelį eksperimentą. Jis nusifotografavo prie prabangaus prekės ženklo parduotuvės vilkėdamas savo turimais drabužiais ir įkėlė nuotrauką į socialinius tinklus. Po kurio laiko įkėlė fotošopu patobulintą nuotrauką, įkomponuodamas keletą krepšių su prekės ženklo logotipu ir parašęs, kad vilki šio prekės ženklo drabužiais. Pirmoji nuotrauka sulaukė kiek daugiau nei 2 tūkst. sekėjų reakcijų, o antroji – net 12 tūkst., ir nė vienas sekėjas neišreiškė abejonės, ar nuotrauka tikrai reali.
Panašūs pavyzdžiai leidžia suprasti, kad vaizdai, kuriuos matome internete ar socialiniuose tinkluose, nebūtinai yra tikri. Ir ne visada tokie vaizdai naudojami tik socialinio eksperimento tikslais. Prorusiškoje žiniasklaidoje pasirodžiusios amerikietiškų tankų Donbase nuotraukos ar internete paplitę vaizdai su Kinijoje neva šaudomais koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis – šios ir daugybė kitų vaizdo klastočių dažnai naudojamos kaip propagandos įrankis, siekiant sukelti paniką, nestabilumo jausmą ir taip skaldyti visuomenę. Nepasiduoti netikrų nuotraukų ar vaizdo medžiagos įtakai gali padėti informacijos patikimumo saugikliai. Vienas iš jų – kritinis mąstymas.
Kritinį vaikų mąstymą ugdo filmai
Lietuvos kino centras, inicijuojantis ir įgyvendinantis kino edukacijos projektus vaikams ir jaunimui, ketvirtus metus šalies mokyklose vykdo projektą „Kino klubas“, kurio tikslas – per legaliai rodomus filmus po pamokų vykstančiuose reguliariuose kino seansuose ugdyti ir moksleivių kritinį mąstymą. „Kino klubų“ įtaką šį projektą skirtingose Europos šalyse inicijavusios Jungtinės Karalystės organizacijos „Film Literacy Europe“ ir Barselonos laisvojo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad tai iš tikrųjų veikia – apklausoje dalyvavę mokytojai patvirtino, kad neformalus ugdymas per filmus didina kritinį vaikų mąstymą. Taip teigė 77 proc. mokytojų Lietuvoje, 73 proc. Latvijoje, 69 proc. Gruzijoje, 85 proc. Ispanijoje, 97 proc. Rumunijoje.
„Lietuvoje projektas prigijo, todėl atlikome pakartotinę apklausą. Joje dalyvavę moksleiviai nurodė ne tik teigiamą edukacijos poveikį mokymosi rezultatams, gerėjančius santykius su mokytojais ir bendraklasiais, bet ir tai, kad išmoko geriau analizuoti bei vertinti ekrane matomą informaciją“, – sako Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė.
Visuomenę būti sąmoningą ir kritišką skatina ir Lietuvoje itin populiarūs autorinio kino festivaliai. Lietuvos kino centro apibendrintais aštuonių festivalių pateiktais duomenimis, 2019 m. juose apsilankė daugiau kaip 186 tūkst. žiūrovų. Į lankomiausių festivalių trejetuką pateko Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“.
„Nepatogaus kino“ direktorius Gediminas Andriukaitis sako, kad festivalis yra puiki forma pasiūlyti žiūrovams unikalų turinį, keliantį sudėtingus klausimus ir plečiantį akiratį. „Žiūrovus „augina“ tokie filmai, kurie siekia ne pateikti konkrečius atsakymus, o užduoti dar daugiau klausimų, vedančių į savęs pažinimą ir gilesnį nagrinėjamų temų suvokimą“, – sako G. Andriukaitis.
Keisti požiūrį niekada nevėlu
Daugelį gyvenimiškų situacijų, su kuriomis jaunimas susipažįsta žiūrėdamas filmus, vyresnioji karta būna išgyvenusi asmeniškai, todėl vyresniame amžiuje vyrauja kritinis mąstymas, pasaulį vertinant per savo įgytą patirtį.
Pasak asociacijos „Langas į ateitį“ specialisto, tose srityse, kur šie žmonės patirties turi mažai, pavyzdžiui, skaitmeniniame pasaulyje, kritinį mąstymą reikėtų ugdyti papildomai. „Vyresnioji karta taip pat domisi aktualijomis ir nori būti aktyviais visuomenės nariais. Tai rodo ir susidomėjimas mūsų rengiamais projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymais. Į mokymus dažnai užsiregistruoja net ir labai garbaus amžiaus sulaukę asmenys, kurie pareiškia norą išmokti naudotis elektronine bankininkyste ar bendrauti socialiniuose tinkluose“, – sako A. Merkys.
Asociacijos atstovas primena, kad šiuo metu, kai rekomenduojama likti namuose, mokytis skaitmeninio raštingumo galima ir savarankiškai nuotoliniu būdu „Prisijungusi Lietuva“ interneto svetainėje.
