Skeletai buvo rasti Valle da Gafaria archeologinėje aikštelėje, kuri XV-XVII a. buvo Lagošo uostamiesčio šiukšlynas, įrengtas už miesto sienų. Šioje aikštelėje buvo rasta ir importuotų keramikos dirbinių liekanų, skerstų gyvūnų kaulų ir keletas Afrikos stiliaus papuošalų.
Tyrinėjant šiuos skeletus pirmą kartą, buvo pastebėta jų išskirtinė forma ir dantys, o tai privertė archeologus manyti, kad skeletai priklausė žmonėms iš Afrikos. Genetinė skeletų analizė vėliau patvirtino šį faktą. Paaiškėjo, kad skeletai priklausė iš Afrikos kilusiems žmonėms, greičiausiai bantams – tautų grupei, gyvenančiai subsacharinėje Afrikoje. Remiantis archeologiniais ir istoriniais duomenimis, tikėtina, kad visi šie žmonės buvo vergai.
Naujajame tyrime trys mokslininkės iš Koimbros universiteto Maria Teresa Ferreira, Catarina Coelho ir Sofia Wasterlain, giliau tyrinėjo rastus skeletus, nes norėjo išsiaiškinti kaip 158 pavergti afrikiečiai atsidūrė Lagošo miesto šiukšlyne. Jos analizavo kiekvieno skeleto padėtį ir bandė suprasti kaip jie buvo palaidoti. Mokslininkės taip pat ieškojo pėdsakų, kurie patvirtintų, kad bent vienas žmogus laidojant buvo surištas.
Viduramžiuose laidojimas buvo itin svarbus. Katalikų bažnyčia buvo sugalvojusi net gi tam tikras taisykles – kiekvienas žmogus turėjo būti pagerbiamas nešant jo kūną į bažnyčią per laidotuvių procesiją, o kapas buvo parenkamas kuo arčiau bažnyčios. Žinoma, aukštuomenė dažniausiai buvo laidojama mieste, tuo tarpu vidutinės klasės žmonės atsidurdavo už miesto sienų. Sunkiai sergantys ar kaip nors kitaip visuomenei nenaudingi ir pasmerkti asmenys buvo laidojami dar toliau už miesto sienų, kuo toliau nuo bažnyčios.
Viduramžių Portugalijoje vergai galėjo būti tinkamai palaidoti, mat daugelis jų, atvykę į Portugaliją, buvo pakrikštijami. Tačiau dėl netinkamų sąlygų laivuose, daugelis afrikiečių, keliaujančių į Portugaliją, būdavo tokie nusilpę, kad mirdavo dar nepakrikštyti.
„Tokiais atvejais jie nebuvo laikomi žmonėmis, su jų kūnais buvo elgiamasi kaip su gyvūnų likučiais. Kitaip sakant, nepakrikštyti afrikiečiai buvo laidojami bet kokiame laisvame lauke ar tiesiog išvežami į šiukšlynus“, – aiškina M.T.Ferreira ir jos kolegos.
Tyrime rašoma, kad daugiau nei pusė žmonių Valle da Gafaria archeologinėje aikštelėje buvo palaidoti netinkamai. Be to, šeši žmonės laidojimo metu buvo surišti. Šis faktas sudomino ir kitus mokslininkus, mat tiksliai nėra aišku ką surištos galūnės galėtų reikšti. Kai kurie mokslininkai sako, kad tai galėtų reikšti tam tikrą vergovės statusą arba tiesiog paprastesnį būdą laidoti kūnus.
Biologinės antropologijos ekspertas ir Tysaido universiteto (Anglija) giria šį tyrimą, tačiau sako, kad „tiksliai vertinti kodėl skeletai buvo surišti yra sunku, nes jų yra labai nedaug“. Jis taip pat siūlo lyginti anatominę kūnų poziciją su moderniomis masinėmis kapavietėmis, nes jose yra gausu kūnu su užrištomis akimis ir galūnėmis, o tai yra tokia pati nepagarba laidojamiems žmonėms.
Bioarcheologė Ellen Chapman teigia, kad tolimesni tyrimai, susiję su šiais skeletais, turėtų būti labai įdomūs. Jos nuomone, ši aikštelė puikiai atspindi kaip anksčiau buvo elgiamasi su pavergtais žmonėmis.
M.T.Ferreira su kolegėmis priduria, kad Valle da Gafaria archeologinė aikštelė yra itin svarbi ir tiems, kurie studijuoja vergiją. Pasaulyje apskritai nėra daug kapinių, kuriose buvo laidojami pavergti žmonės, bet Lagošo miesto kapinės yra dar ypatingos ir tuo, kad yra seniausios pasaulyje.
Parengta pagal „Forbes“
