Įrašai ant šios plokštės – tikras mitologijos, poezijos ir istorijos lobis, demonstruojantis, kaip majai sugebėdavo supinti mitą ir realybę, rašo „Live Science“. Įvairiuose plokštės skyriuose egzistuoja užrašai, pasakojantys apie mitinę vandeninę gyvatę, įvairius neįvardintus dievus, mitinį potvynį ir pasakojimus apie senovės valdovų gimimus, gyvenimus ir mūšius, teigiama Masačusetso Brandeiso universiteto pranešime.
Sak Tz'i kadaise egzistavo ties dabartine Meksikos ir Gvatemalos siena – ir tai greičiausiai nebuvo ypač galinga karalystė, – pareiškime teigia Brandeiso universiteto antropologijos profesorius Charlesas Goldenas.
Radiniai rodo, kad po to, kai sostinė 750 m.pr.m.e buvo įkurta, daugiau nei tūkstantmetį po toji buvo okupuota. Tyrėjai taip pat rado įrodymų, kad miestą saugojo šaltinis, kurio vienoje pusėje buvo status griovys, o kitoje – gynybinė mūrinė siena.
Mokslininkų komandos nariai teigia, kad karalystei greičiausiai galėjo būti naudinga sudaryti strateginius taikos susitarimus su galingesniais kaimynais. Nors ši karalystė niekada nebuvo itin galinga, Sak Tz'i vis dėlto buvo reikšmingas priešas ir svarbus didesniųjų karalysčių sąjungininkas – ką patvirtina itin dažnas jos minėjimas aplinkinių vietų tekstuose, – tyrime, paskelbtame praėjusių metų „Journal of Field Archaeologyy“ gruodžio numeryje skelbia mokslininkai.
Archeologiniai duomenys rodo, kad karalystei teko grumtis tiek su savo kaimynais, tiek su gamta. Pavyzdžiui, akmens plokštės apačioje iškaltas šokančio valdovo paveikslas. Šis valdovas yra apsirengęs dievu Yopaatu, kuris siejamas su smarkiomis atogrąžų audromis. Valdovas dešinėje rankoje laiko žaibų kirvį, o kairėje – ritualinėms kovoms naudotą akmeninį ginklą.
Dar daugiau – tyrėjai vietoje rado dar vieną skulptūrą, kuri, atrodo, pasakoja apie gaisrą, per žiaurų konfliktą su vienu iš kaimynų sunaikinusį dalį miesto.
Nuo kasinėjimų 2018 m. vasaros pradžioje mokslininkai aptiko keletą statinių, kurie suteikia galimybę pažvelgti į politinį, religinį ir komercinį karalystės gyvenimą. Tai apima piramidžių liekanas, karališkuosius rūmus ir mezoamerikietiškojo žaidimo kamuoliu aikštę.
Tyrinėtojai teigia, kad vienas ryškiausių sostinės bruožų – piramidės, kadaise siekusios 14 m aukštį, griuvėsiai – apsupti statinių, kurie galbūt buvo elito ir religinės paskirties namai. Piramidėje taip pat rasta nemažai stelų (raižytų akmeninių plokščių), įskaitant vieną, vaizduojančią didikų kojų padus, nukreiptus į žiūrovą – kas yra „neįprastas vaizdas, toks sutinkamas tik keliose majų vazose“, tyrime rašo mokslininkai.
Be to, tyrėjai atidengė 1,5 arų (0,6 ha) kiemą, vadinamą „Muk'ul Ton aikšte“ arba „Monumentų aikšte“ – kur žmonės rinkdavosi į religines ir politines ceremonijas.
Šis atradimas žymi didelį žingsnį pirmyn tiriant senovės majų pasaulį. Mokslininkai tikisi, kad tolesnė radimvietės architektūros analizė ir išsamūs užrašai suteiks naujų įžvalgų apie vakarinių majų regionų politiką, ekonomiką, ritualus ir karą. Archeologai toliau planuoja panaudoti lidarą – lazerinį radarą, kuris gali būti montuojamas ant lėktuvo ar drono. Taip skrydžio metu būtų galima ieškoti daugiau statinių ir objektų, dabar paslėptų po tankiu džiunglių sluoksniu.
Mokslininkų komandą ypač domina tai, kaip tokioms karalystėms kaip Sak Tz'i' pavyko išgyventi taip ilgai – nepaisant to, kad ši, matyt, niekada taip ir netapo tokia galinga, kaip konkuruojančios karalystės regione.
