Gauruotasis mamutas yra išnykusi gyvūnų rūšis, priklausiusi straublinių būriui ir dramblinių šeimai – o tai reiškia, kad jie yra šiuolaikinių dramblių giminaičiai. Gauruotieji mamutai atsirado Afrikoje, o per paskutinį ledynmetį išplito į Euraziją ir Šiaurės Ameriką. Manoma, kad jie galėjo išnykti dėl pasikeitusio klimato, medžioklės, ligų arba visų trijų faktorių iš karto. Paskutiniai gauruotieji mamutai gyveno Arkties apskrityje esančioje saloje prieš 4000 metų. Nemažai šių gyvūnų liekanų buvo rasta ir užšalusiose Sibiro tundrose.
Mamutas vardu Yuka
Iš visų rastų mamutų liekanų labiausiai išsiskiria beveik nepažeistos moteriškos lyties mamuto liekanos su išlikusiu kailiu. Gyvūnui buvo duotas ir vardas – Yuka. Liekanos buvo rastos 2010 metais Sibire ir manoma, kad jos yra 28 000 metų senumo. Mokslininkai nustatė, kad Yuka greičiausiai mirė, kai jai buvo tik septyneri metai – nors tuo metu ji jau buvo 3,5 metrų aukščio.
Puiki mamuto liekanų būklė leido mokslininkų komandai, kuriai vadovavo profesorius emeritas iš Kindai universiteto Akira Iritani, ieškoti genetinių medžiagų, kurias galėtų išgauti iš mamuto audinių. Remiantis „The Telegraph“ informacija, komandai pavyko išgauti „kaulų čiulpų ir raumenų audinio pavyzdžių iš mamuto kojų, nes jose vis dar buvo gyvybingų ląstelių“. Tuo tarpu „Independent“ rašo, kad iš pavyzdžių buvo išgautos „88 branduolį turinčios ląstelės, kurios yra labai gerai išsilaikiusios“. Ekspertai įrodė, kad šios ląstelės priklauso straublinių šeimai pasinaudoję genomo sekoskaitos (sekvenavimo) technologiją.
Žingsnis link išnykusio gyvūno atgaivinimo
Kai ląstelių išgavimas pavyko puikiai, mokslininkai be abejo apsidžiaugė. Tada jie ėmėsi kitos užduoties – ląstelių, gautų iš gauruotojo mamuto audinių, branduolių perkėlimo į pelių kiaušialąstes. Tai gali padėti ląstelėms dalintis ir daugintis.
Tada mokslininkai atidžiai stebėjo ir laukė bet kokių aktyvumo ženklų – ir keletas jų iš tiesų buvo. Mokslininkai užfiksavo potencialų ląstelių dalinimąsi – ir kažką panašaus į pronukleitinę struktūrą, kuri atsiranda kiaušialąstėje po apvaisinimo. Komanda tiki, kad tai yra pirmasis žingsnis link išnykusio gyvūno sugrąžinimo. Žinoma, tuo pačiu jie pripažino, kad toks procesas reikalauja daug daugiau tyrimų ir įvairiausių procedūrų, todėl vienintelė sėkmė turėtų būti vertinama kritiškai.
Norint atgaivinti mamutą, reikia, kad jos ląstelės imtų dalintis ir daugintis – o to mokslininkų komandai kol kas pilnai pasiekti nepavyko. Jei jiems pavyktų padalinti ląstelę, tada prasidėtų ledynmečio milžinų genetinių medžiagų klonavimas. Teoriškai tai įmanoma, todėl egzistuoja tikimybė, kad prieš keturis tūkstantmečius išnykę gauruotieji mamutai kada nors vėl vaikščios žeme.
Mokslo lenktynės
Ši Japonijos komanda nėra vienintelė, siekianti prikelti išnykusį gyvūną. Iš tikrųjų egzistuoja net gi tam tikros mokslinės lenktynės, kuriosie siekiama laimėti pirmiesiems sugrąžinti gauruotąjį mamutą. Tokios rezultato siekia Pietų Korėjos, Europos ir Amerikos mokslininkai, kurie naudoja genų redagavimo technologiją. Žinoma, tokio įvykio reikės dar ilgokai palaukti – be to, reikia neatmesti fakto, kad po įvairių bandymų gali paaiškėti, jog išnykusio gyvūno atgaivinimas yra paprasčiausiai neįmanomas.
