Vietos policija teigia, kad paliktas be priežiūros sunkvežimis nuriedėjo žemyn nuo kalvos ir atsitrenkė į ceremoninę statulos platformą, vadinamą „ahu“. Sunkvežimio stovėjimo stabdis buvo sugedęs, todėl vietoje jo savininkas paliko automobilį tik po ratu pakišęs akmenį, rašo „Live Science“.
Vietos bendruomenės pirmininko Camilo Rapu teigimu, avarija padarė „neapskaičiuojamą“ žalą statulai ir jos platformai.
„Rapa Nui žmonėms moai yra šventos religinės vertės statiniai, – C.Rapu sakė CNN. – [Šis atvejis] yra įžeidimas kultūrai, kuri daugelį metų gyveno stengdamasi susigrąžinti savo paveldą ir archeologiją“.
Garsiųjų salos monolitinių galvų amžius siekia nuo 1000 iki 500 metų, o jų didžiausia yra 12 metrų aukščio ir sveria 75 tonas (kol kas nėra duomenų apie sugadintos statulos dydį). Kiekviena iš beveik 1000 salos statulų, iš kurių šimtai juosia salos perimetrą žiedu, laikomos UNESCO pasaulio paveldo objektais.
Salos meras Pedro Edmundsas Paoa teigė, kad avarija yra priežastis, dėl kurios Rapa Nui reikėtų įvesti eismo taisykles. Pagrindiniame Rapa Nui miestelyje Hanga Roa yra nedaug asfaltuotų kelių ir nėra šviesoforų. Salą, kurioje gyvena maždaug 8000 gyventojų, kas mėnesį apsilanko 12 000 turistų.
Ir nors įstatymai saloje nėra itin griežti, bausmė už vieno iš salos artefaktų sugadinimą gali būti griežta. 2008 m. suomių turistui, kuris nuo statulos nuskėlė ausį, buvo skirta 17 000 JAV dolerių bauda, jam taip pat buvo uždrausta saloje lankytis trejus metus.
Tragiška salos istorija
Velykų sala mokslininkams dar iki šiol yra labai paslaptinga ir įdomi vieta. Šioje nedidelėje saloje prie Čilės yra 887 moai statulos (skaičiuojant bendrai pastatytas, nebaigtas kurti ir esančias muziejuje), kurios buvo sukurtos 1100–1680 mūsų eros metais, tačiau dar iki šiol jų tikroji kilmė ir paskirtis lieka neaiški.
Milžiniškas statulas europiečiai pirmąkart pamatė 1722 metų Velykų sekmadienį – iš to kilo ir šios salos pavadinimas.
Manoma, kad ankstyviausi šios salos gyventojai greičiausiai buvo kilę iš Polinezijos, tačiau ilgainiui susimaišė su vietiniais Pietų Amerikos gyventojais dar prieš žlungant Velykų salos civilizacijai. Tačiau spekuliuojama ir apie ankstesnes datas bei galimą indėnišką gyventojų kilmę.
Mokslininkai spėja, kad dėl gyventojų pertekliaus ir resursų stygiaus salos gamta smarkiai nuniokota, iškirsti miškai, kilo ekologinė katastrofa.
Dėl didelio atstumo nuo aplinkinių salų Velykų saloje susiformavo savita kultūra. Beje, be gigantiškų skulptūrų Velykų salos gyventojai taip pat turėjo ir savo raštą rongorongo.
1862 m. į Velykų salą įsiveržė Peru vergų prekeiviai. Jie nužudė arba paėmė į vergiją apie 1500 žmonių, tarp jų ir salos valdovus, mokėjusius senąjį raštą. Dauguma pagrobtųjų mirė kasyklose, o salą užklupo raupų, tuberkuliozės epidemijos. Dauguma gyventojų žuvo.
1877 m. čia tegyveno 111 žmonių. 1888 m. rugsėjo 9 d. Čilės jūrų laivyno karininkas Policarpo Toro užėmė Velykų salą ir paskelbė ją Čilės valda, Iki XX a. vidurio salą valdė karinis Čilės laivynas ir avių augintojai. Nuo 1966 m. rapanujiečiams suteikta Čilės pilietybė.
Pastaruoju laikotarpiu vietos gyventojai kovoja už salos autonomiją, siekia atsiskirti nuo Valparaiso regiono.
Tikima, kad Moai atstovauja mirusių protėvių sieloms. Jų veidai nukreipti į salos vidų, siekiant apsaugoti palikuonis. Taip pat yra teorijų, kad Moai statulos buvo pastatytos kaip kelrodžiai link gėlo vandens telkinių.
Moai buvo kalamos iš akmenų, randamų prie ugnikalnio – tačiau dauguma jų vis dar nebaigtos. Vis dar neaišku, kodėl dauguma statuų niekada nebuvo pastatytos į savo vietas ar užkeltos ant joms skirtų pakylų.
Velykų sala ir vėžio gydymas
Dar viena įdomi detalė – 2013 m. JAV klinikinių onkologų draugijos suvažiavimo metu buvo pristatytas medicininių preparatų derinys, kuriuo gydant galima prailginti pažengusiu krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimą beveik dvigubai. Tokį perversmą vėžio gydyme padariusiame derinyje naudojama veiklioji medžiaga everolimuzas (lot. Everolimus) – atitikmuo natūralios cheminės medžiagos rapamicino, kurį gamina tik Velykų salos dirvožemyje randama bakterija Streptomyces hygroscopicus.
