Anot jo, gali susidaryti įspūdis, kad karinė technika atrodo visagalė. „Galingi varikliai, dideli pabūklai, storas šarvas. Tačiau dauguma atvejų viskas susideda iš aibės dalykų: žvalgybos, logistikos, kovinės paramos, karių parengimo ir t.t. Kad tankas galėtų važiuoti, jam reikia tinkamos įrangos, įgulos, žvalgybos, tinkamos ugnies paramos, šaudmenų, degalų bei kitų dalių papildymo, remonto ir taip toliau“, – aiškina D.Antanaitis.
Tačiau, jo teigimu, ir to mažai. Kad kariuomenė gebėtų judėti mūšio lauke, ji privalo tinkamai įveikti įvairias kliūtis: tiek natūralias, tiek ir dirbtines. „Natūralios kliūtys gali būti vandens telkiniai, melioraciniai bei kiti grioviai ir panašiai. Tam kariuomenės turi inžinerinius pajėgumus. Jie naudingi kaip puolime, taip ir gynyboje. O gynyba – tai ne tik pasyvus atsakas į puolamuosius priešo veiksmus, bet ir ugnis bei manevras. Priešas sustabdomas ir tada kontratakuojamas iš jam labiausiai netikėtos pusės. Visai kaip 1410 metais Žalgirio mūšyje“, – pasakoja atsargos majoras.
Pasak D.Antanaičio, vienas iš inžinerinių pajėgumų – mobilūs tiltai. Jie skirti įrengti tiltą ten, kur tiltų nėra – arba jau nebėra.
„Danija užsisakė septynis vienetus mobilių tiltų „Leguan“, kurie sukonstruoti ant tanko „Leopard 2“ važiuoklės. Toks važiuoklės pasirinkimas neatsitiktinis. „Leguan“ galės lydėti tankų batalioną ir turėti lygiai tokį pat pravažumą bei apsaugos lygį, kaip ir „normalūs“ tankai. Tai padidina dalinio efektyvumą“, – teigia ginkluotės entuziastas.
Jis pasakoja, kad „Leguan“ sistemą sudaro tanko „Leopard 2“ bazė, ant kurios sumontuota sistema, virš tanko platformos turinti dvi 14 metrų ilgio sekcijas. Mobilų tiltą valdo dviejų karių ekipažas, kuris turi dieninio ir naktinio matymo optinius prietaisus, lazerinį tolimatį atstumo iki kito kranto nustatymui bei kitą įrangą. Savigynai kariai turi įrengtą 7,62 mm kulkosvaidį.
„Tokios sistemos turėjimas galėtų padidinti ir mūsų kariuomenės mobilumą veikiant vietovėse, kurios išraižytos upeliais bei melioraciniais grioviais. Tai leistų užtikrinti logistinį kovojančių padalinių aprūpinimą vietovėse, kur priešas to nesitiki. Papildomai tokie tiltai užtikrintų mūsų kovojančių padalinių manevrinę gynybą su tolimesne puolančių priešo pajėgų kontrataka. O taikos metu tiltai gali užtikrinti paramą civiliams – kai pagrindiniai keliai ar tiltai sugriauti arba jais neįmanoma naudotis“, – apibendrina D.Antanaitis.
